captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bažnytinio paveldo muziejuje galima apžiūrėti šv. Kazimiero relikvijas

Pirmadienį šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – diena. Gyvenusio XV amžiuje, plačiai žinomo ir gerbiamo šventojo žemiškieji palaikai ilsisi Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Jo relikvijas galima apžiūrėti Bažnytinio paveldo muziejuje.

Pirmadienį šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – diena. Gyvenusio XV amžiuje, plačiai žinomo ir gerbiamo šventojo žemiškieji palaikai ilsisi Vilniaus arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčioje. Jo relikvijas galima apžiūrėti Bažnytinio paveldo muziejuje.

Vilniuje, Bažnytinio paveldo muziejuje, veikiančioje parodoje „Relikvijos ir relikvijoriai“ galima susipažinti su Lietuvos bažnyčių relikvijomis. Paroda atskleidžia, koks stiprus ir įtakingas buvo pamaldumas relikvijoms. Joje galima išvysti ir Lietuvos globėjo šv. Kazimiero relikvijas.

Pasak muziejaus direktorės, vėlai krikščionybę priėmusi Lietuva negalėjo didžiuotis visame krikščioniškame pasaulyje garsiomis relikvijomis ar turtingais jų rinkiniais, tačiau jau XVI amžiuje kokias nors relikvijas turėjo daugelis parapijų.

Šiuo požiūriu turtingiausia buvo Vilniaus katedra. Joje nuo XVI a. pradžios buvo gerbiami, vėliau ir kitoms bažnyčioms pradėti dalinti karalaičio šv. Kazimiero palaikai, lig šiol esantys didžiausia Katedros vertybė.

„1922 metais Vilniaus vyskupas Jurgis Matulaitis įsakė, kad būtų atidarytas Kazimiero karstelis, kad būtų inventorizuotos relikvijos, nes nuo XVII amžiaus vidurio niekas jo nelietė. Vieni sakė, kad ten nieko nelikę, nes jos buvo dalinamos, o kiti – kad ne, Kazimiero [relikvijos] buvo branginamos. Taigi vyskupas, norėdamas sužinoti, 1922 metais sudarė komisiją, atidarė ir suinventorino – tie kauleliai buvo rasti šilkiniuose audiniuose, tada jis parėdė susukti į naujas medžiagas, o senosios buvo sukarpytos ir išdalintos Vilniaus krašto bažnyčioms kaip antrinės relikvijos. Ir tai buvo paskutinis kartas, kai buvo atidarytas karstas, nes kai perlaidojo 1989-aisiais, nebuvo leista jo atidaryti“, – pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė dr. Sigita Maslauskaitė.

Šv. Kazimiero relikvijos nuo seno buvo labai gerbiamos. Šventojo sarkofagas buvo rakinamas dviem skirtingais raktais. Vieną saugojo Vilniaus vyskupas, o kitą — miesto magistras. Karstas nuo XVII a. buvo antspauduojamas valdovo, vyskupo ir katedros kapitulos anspaudais.

Pirmą kartą karstas atidarytas 1602 m., rengiantis šventojo kanonizacijai. 1664 m. šv. Kazimiero karstas su relikvijomis pervežtas į Vilnių, bet katedra buvo suniokota, todėl jos saugotos vienuose kapitulos namuose. 1667 m., sutvarkius katedrą, relikvijos grąžintos į Šv. Kazimiero koplyčią. Tuomet karstas vėl atidarytas, šventojo kaulai surašyti ir sudėti į 6 drobinius maišelius. XVIII a. šv. Kazimiero relikvijos taip pat išgabentos iš Vilniaus, nes norėta jas apsaugoti nuo išniekinimo pavojaus, kilusio per Šiaurės karą, kai kovėsi Rusijos ir Švedijos kariuomenės.

Popiežius Urbonas VIII paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju, o 1948 metais popiežius Pijus XII paskelbė šventąjį „visos lietuvių jaunuomenės ypatingu, danguje esančiu, Globėju pas Dievą“. Gyvenimo aprašymais ir per vienuolius Kazimiero kultas pasklido po visą pasaulį. Kazimierą savo globėju laiko Neapolis, Maltos ordino riteriai. Venesueloje yra Šventojo Kazimiero miestelis, jo vardo bažnyčia ir parapija. Lietuvoje yra 15 šv. Kazimiero bažnyčių, nemažai jų ir Lenkijoje. Amerikos lietuviai ir lenkai išeiviai turi per 50 šv. Kazimiero bažnyčių. Šv. Kazimiero statulų ir paveikslų yra bažnyčiose, koplytėlėse, miestų herbuose. Beveik visur jis vaizduojamas su kryžiumi ir trižiede lelija.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...