captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kauniečiams ir miesto svečiams žada įdomią istorijos pamoką

Kauno Santakoje ir Nemuno saloje tvyrančią ramybę netrukus sudrebins patrankų griausmas ir minios šurmulys. 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Kauno Santakoje ir Nemuno saloje tvyrančią ramybę netrukus sudrebins patrankų griausmas ir minios šurmulys.

Daugiau nei 800 karo istorijos rekonstruktorių iš Lietuvos ir užsienio, 40 kavalerijos žirgų, artilerijos patrankų salvės, 400 autentiškų palapinių, žirgynas, rekordinis kiekis parako – šiuos skaičius pateikia organizatoriai. Jie tikina, kad tokio masto karo rekonstrukcijos Lietuvoje dar nėra buvę, todėl tikimasi sulaukti daugybės svečių ne tik iš Lietuvos.

„Istoriniai festivaliai yra įdomūs vakariečiams. Mes gavome tiesiogiai užklausimus, tiek apgyvendinimo prašymų, tiek pačios programos patikslinimo, ką pamatys, ar nepavojinga. Yra daug turistų, kurie jau buvo bent kartą, bet nematė tokių reginių Kaune“, – kalbėjo Kauno turizmo informacijos centro vadovas Sigitas Sidaravičius.

Prieš du šimtus metų prasidėjęs Prancūzijos ir Rusijos karas aprašytas daugelyje istorijos vadovėlių, tačiau kaip pagrindinės Prancūzijos pajėgos – daugiau nei 200 tūkst. karių – ties Kaunu persikėlė per Nemuną,  atsiminimų nėra daug.

Napoleoną I okupantu vadinantiems žmonėms istorikai primena, kad tuo metu Lietuvos kaip valstybės nebuvo – vienas Nemuno krantas buvo Varšuvos kunigaikštyste, kitas – Rusijos imperija, tad didikai viltis atkurti Lietuvos valstybę siejo su Napoleonu.

„Jeigu mes kalbame apie tai, kad miestas nukentėjo nuo prancūzų, tai reikia pasakyti, kad vėliau patys kauniečiai plėšė ir užmušinėjo tuos pačius prancūzus, grįžtančius atgal. Taip kad vadinti save dorais miestelėnais reikia atsargiai“, – sakė Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas.

„Po tos vadinamos „okupacijos“ Vilniuje 6 mėnesius veikė Lietuvos valstybė, kurios skyrimo dekretą tas pats „okupantas“ pasirašė savo gimtąja prancūzų kalba“, – tvirtino karybos klubo „Kauno pavieto laisvieji šauliai“ vadas Vaidotas Valavičius.

Šiuo laikotarpiu besidomintys karo rekonstruktoriai atskleidžia ir daugiau įdomių faktų. Sklandančios legendos apie prancūzų išniekintas mūsų šventoves, pasak jų, turi paaiškinimą ir pateisinimą. Pasirodo, 1812 metų birželį vidurio Europą alino 35 laipsnių karščiai. Persikėlus per Nemuną staiga atšalo: kilo audros, liūtys, iškrito kruša. Hipoterminio šoko ištikti masiškai ėmė gaišti arkliai – pernakt armija netekdavo iki 15 tūkst. žirgų.

„Nė vienas prancūzas ar kitas Vakarų Europos karys, karininkas nesirengė ir netgi neplanavo niekinti čionai mūsų šventovių, tiesiog karinė realybė, rūsti kasdienybė buvo tokia, kad žirgus slėpė visur, kur įmanoma, taip pat ir bažnyčiose“, – aiškino V. Valavičius.

Organizatoriai sako, kad savaitgalį vyksiantis gyvosios istorijos festivalis bus puiki istorijos pamoka.

Įvairiose Kauno erdvėse vyks daugybė renginių: planuojamos pažintinės-pramoginės ekskursijos, pasirodys įvairūs meno kolektyvai, kvies tradicinė tautodailininkų mugė. Atrakcijų mėgėjai galės išbandyti jėgas siekdami Napoleono kepurės lankstymo rekordo ir ragaudami 150 kilogramų sveriantį „Napoleono“ tortą. Renginys baigsis Joninių švente. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...