captcha

Jūsų klausimas priimtas

Geriausio lietuviško filmo režisierius įamžintas jaunųjų istorikų knygoje

Vilniaus knygų mugėje savaitgalį bus pristatyta Vilniaus universiteto istorikų Aurimo Švedo ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės parengta knyga apie kino režisierių, prieš dvejus metus mirusį, Almantą Grikevičių „Epizodai paskutiniam filmui“.
 
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Vilniaus knygų mugėje savaitgalį bus pristatyta Vilniaus universiteto istorikų Aurimo Švedo ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės parengta knyga apie kino režisierių, prieš dvejus metus mirusį, Almantą Grikevičių „Epizodai paskutiniam filmui“.

Pasak istorikų, režisieriaus kūryba labiausiai verta dėmesio, tačiau tuo pačiu metu jo filmai nepelnytai pamiršti. Šia knyga jie siekia atskleisti kaip kūrėjo asmenybė veikė skirtingas istorinis kontekstas, praneša „Panorama“.

Pasak knygos apie režisierių Almantą Grikevičių autorių, istorikų Aurimo Švedo ir Linos Kaminskaitės-Jančorienės, jie abu į A. Grikevičiaus asmenybę, jo biografiją ir istorinį kontekstą pažvelgė skirtingais aspektais. Įrašę keliasdešimt valandų pokalbių, jie dar ketino ilgai dirbti, tačiau A. Grikevičiaus mirtis 2011-aisiais nutraukė darbą.

„2008 metais padarius knygą pokalbių su Gudavičiumi, tapo įdomu kaip kitų tapatybių, kitų profesijų žmonės dirba su istorijos vaizdiniais, nebūdami mokslininkais, bet kartu sukurdami savas praeities versijas ir įtakodami visuomenės požiūrį į save, savo dabartį, praeitį, galimą ateitį, taip man tapo įdomu Almanto asmenybė, jo darbai, nes daug kalbėjo apie praeitį“, – teigia istorikas Aurimas Švedas.

„Pusę metų kartą į savaitę – trečiadieniais – turėdavome tam paskirtą dieną. Rytas kava, Almanto nuostabios žmonos pietūs, pusryčiai, praleisdavom dvi tris valandas, kol Almantas pavargdavo“, – apie knygos rengimą pasakoja istorikė Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

Režisierius A. Grikevičius kūrybinę veiklą pradėjo dokumentinėmis juostomis ir poetiniu filmu „Laikas eina per miestą“. Vaidybiniame kine debiutavo 7-ajame dešimtmetyje, kartu su Algirdu Dausa sukurdamas filmą „Jausmai“, kuris sovietų buvo uždraustas. O po kelių dešimtmečių kritikų pripažintas geriausiu visų laikų lietuvių filmu.

Vėliau kurti jo filmai „Sadūto tūto“, „Ave vita“ susidurdavo su sovietine cenzūra ir nuguldavo lentynose. O atėjus atgimimui, jo filmai vėl buvo tarsi nereikalingi, su nuoskauda sakydavo režisierius, kaip esą sovietiniai.

Knygos autoriai teigia, kad joje siekė atskleisti kaip istorinis kontekstas veikė režisieriaus kūrybinį kelią, joje  ir A. Grikevičiui skaudūs momentai, susiję su jo filmų likimu, kaip pavyzdžiui, „Herkaus Manto“, kurį jis pradėjo režisuoti, tačiau baigė Marijonas Giedrys.

„kalbant apie „Herkaus Manto“ likimą, tai viena didžiausių kino mįslių: kur ta Almanto kino versija yra? Kaip žinia, buvo nufilmuota keliasdešimt minučių pabaigto filmo apimties. Mums žinomoj versijoj yra tik keletas minučių, visiškai neišspręsta mįslė. Antra mįslė, „Sadūto tūto“ . Šį filmą, kaip ir „Jausmus“, norėta vežti į San Remo festivalį.  Taip ir liko nenuvežtas. Tokių klaustukų ne vienas ir ne du“, – sako Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

Leidyklos „Vaga“ išleista knyga visuomenei bus pristatyta per Vilniaus knygų mugę šį penktadienį. 

 

Geriausias lietuviškas filmas „Jausmai“ – LRT.lt mediatekoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...