captcha

Jūsų klausimas priimtas

Aktorių kalvėje – sumaištis: ar pagrįsti kaltinimai dėl nepakeliamų sąlygų studentams?

Savižudybė ar nelaimingas atsitikimas? Toks klausimas prislėgė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) po to, kai daugiau nei prieš savaitę kol kas neaiškiomis aplinkybėmis vienoje statybvietėje Vilniaus centre buvo rastas negyvas aktorinio meistriškumo ketvirto kurso studentas Karolis. Po šio įvykio buvę ir esantys akademijos studentai prabilo apie tai, kad čia – nepakeliamos sąlygos studentams, kad nuolatos slegia psichologinė įtampa, patyčios ir net fizinis bei moralinis išsekimas. Ar tokie vertinimai pagrįsti, LRT.lt  pabandė pasikalbėti su LMTA dėstytojais ir Karolio kuratoriais.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

„Karolis buvo labai kūrybingas, darbštus, šiltas žmogus, mylimas kurso ir dėstytojų. Į jokias konfliktines situacijas jis nebuvo pakliuvęs. Atvirkščiai, buvo labai profesionaliai nusiteikęs savo specialybės atžvilgiu, motyvuotai siekė užsibrėžto tikslo. Apskritai, dėstytojai tam kursui nusiteikę suteikti kuo geresnį išsilavinimą. Specialiai būdavo kviečiami ir psichoterapeutai, ir biomedikai, kad studentai susidarytų absoliučiai visapusišką suvokimą, vaizdą apie aktoriaus profesiją. Kurse dirbo ne vienas režisierius ir ne vienas pedagogas. Tiek pedagogų, ko gero, neturėjo nė vienas kursas akademijos istorijoje,  nes šiandienos teatras – labai įvairus“, – kalbėjo Karolio kurso kuratorė Vesta Grabštaitė.

Pagrindinis žuvusiojo studento kurso vadovas – žinomas teatro režisierius Oskaras Koršunovas. Su būsimais aktoriais taip pat dirba aktoriai Darius Meškauskas, Nelė Savičenko, Ieva Stundžytė, atvažiuodavo režisieriai ir pedagogai iš užsienio.

Kalbėdama dabar jau apie buvusio studento netektį, V. Grabštaitė teigė žinanti, jog Karolis mėgdavo lankytis savo žūties vietoje: „Jis dažnai eidavo į tą vietą, nes meno žmonės turi įvairių keistumų. Vieni mėgsta mišką, kiti – išvažiuoja į gamtą. Karolis eidavo į statybvietes, kaip pats sakydavo, pasikrauti. Kadangi buvo ir šlapia, ir slidu, jis elementariai galėjo paslysti. Todėl man labai galia, kad eskaluojamas Karolio vardas ir juo spekuliuojama. Ypač kai kalbama apie patyčias ar kažką panašaus. Mano galva, tai – įžeidimas ir jo kursiokams, ir dėstytojams, nes jis buvo visų mylimas“.

V. Grabštaitė neneigė, kad šiuo metu kursas susitelkęs, bet skaudžiai reaguoja į visas nelaimės apkalbas, interpretacijas, neteisybę: „Žinoma, žmonės iš akademijos gali dalintis savo asmenine patirtimi, tačiau būtų labai gerai, jei į visa tai neveltų Karolio. Tai – nesusiję dalykai“.

Stengiasi į save pasižiūrėti iš šalies

LMTA Teatro ir kino fakulteto dekanė Elona Bajorinienė teigė, jog ištikusi tragedija privertė pasižiūrėti į save iš šalies ir įvertinti tai, apie ką po jos prakalbo buvę ar esantys studentai: „Matyt, valosi tai, kas čia buvo susikaupę, kas mums viešai nebūdavo pasakoma. Manau, jog viskas susikaupė per daugelį metų ir gal net yra susiję su mūsų visuomenės brendimu, požiūriu į žmogų ir ne tik tais dalykais, kurie liečia akademiją“.

Dekanė abejojo, ar tyrimas aiškiai atskleis, kas lėmė studento žūtį, nes esą vienareikšmiškų įrodymų nėra. E. Bajorinienė įsitikinusi, kad šiuo atveju reikėtų kalbėti apie savižudybes visos Lietuvos kontekstu.

Vertindama Karolio kurso darbą ir pasiekimus, dekanė teigė, jog kursas – itin darbingas, kūrybingas, turintis įvairių patirčių, bet žuvęs vaikinas nebuvo iš tų, kas patyrė didelį krūvį.

„Man peršasi mintis, kad tie skauduliai, apie kuriuos šiuo metu girdime, formavosi seniau ir apie juos kalba jau buvę studentai. Netikėčiausias man pačiai dalykas – patyčios. Jei dabartiniai studentai man apie tai prisipažintų, tuoj pat reaguočiau. Tai yra bendro kalbėjimosi reikalas“, – kalbėjo E. Bajorinienė.

Ji paneigė informaciją, kad būsimi aktoriai ar režisieriai dirba akademijoje per naktis – pagal galiojančią tvarką studentai iš fakulteto išprašomi 22 val. ir visas pastatas iki ryto perduodamas samdomos apsaugos žinion bei įjungiama signalizacija.

Pasirinkta specialybė – alinanti

LMTA jau ne vienerius metus dėstytojaujantis žinomas kino režisierius Algimantas Puipa nesiėmė vertinti žuvusio studento tragedijos aplinkybių.

Jis tik pastebėjo, kad tie, kas pasirenka aktoriaus arba režisieriaus specialybę, turėtų susitaikyti su tuo, kad studijos bus nelengvos, o būsimas darbas – ir viską apimantis, ir daug ką atimantis: „Šios profesijos žaidžia visu žmogaus organizmu ir psichika, pradedant „Makbeto“ repeticijomis ir baigiant elementariausiu etiudu. Emocinė įtampa lydi nuolatos. Ir nieko nepadarysi – tokia jau ta profesija. O, jeigu ji žmogui nepakeliama, jis iš akademijos išeina. Bet žuvusio studento atžvilgiu esu girdėjęs daug optimizmo“.

A. Puipa taip pat teigė manąs, jog šiuo metu LMTA būsimus aktorius ir režisierius ugdo patys geriausi Lietuvos šios srities specialistai ir pedagogai.

„Jei esame vadinami krepšinio ir teatro šalimi, tai drįsčiau pasidžiaugti, jog  šiuo metu akademijoje dirba tokie mūsų korifėjai, kaip Eimuntas Nekrošius ar O. Koršunovas. Jei jau ir jie nesugeba išugdyti aktorių, tai tuomet mes neverti teatro šalies vardo. Tie, kas šiuo metu viešai skundžiasi, kad studijų metu buvo ujami, tai galėčiau tik pasakyti, jog jie turėjo unikalias sąlygas mokslui ir kūrybai,“ – tvirtino A. Puipa.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...