captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Krėvė-Mickevičius – ne tik išskirtinis rašytojas, bet ir diplomatas

Lietuvos ir Azerbaidžano ryšiai, kultūrinis dialogas tarp Rytų ir Vakarų, kuriuo rūpinosi lietuvių literatūros klasikas Vincas Krėvė-Mickevičius, svarbūs ne tik istorijai, bet aktualūs ir šiais laikais. Krėvė, gyvendamas Baku, ne tik kūrė, bet ir dirbdamas diplomatinį darbą nuo bolševikų represijų išgelbėjo šimtus žmonių.
Wikimedia Commons nuotr.
Wikimedia Commons nuotr.

1919-aisiais tuomečiame Baku universitete porą metų dirbo ir V. Krėvė-Mickevičius. Į Azerbaidžaną jis atvyko 1909-aisiais dėstyti rusų kalbos ir literatūros realinėje mokykloje, skaitė paskaitas apie budizmą.

Apie Krėvės gyvenimą Baku, kur jis susipažino su senąja šalies istorija, literatūra, byloja Lietuvos muziejuose išlikusios fotografijos bei dokumentai. Rašytojo įspūdžiai apie Azerų šalį sugulė į Rytų pasakų ciklą. Čia parašyti brandžiausi jo kūriniai.

„Rytų kultūrų pažintis būtent Azerbaidžane, kur susilieja ir senoji Persijos kultūra, turėjo didžiulę įtaką, kuriant nuostabius, dramatiškus ir didvyriškus „paveikslus“ – Šarūną ir Skirgailą. [...] Rytų pasakos, [...] Azerstano šalis, išaukština azerus. Tai yra himnas azerams atgimti“, – pasakoja V. Krėvės-Mickevičiaus memorialinio buto-muziejaus vadovas Vladas Turčinavičius.

Tarpukariu Azerbaidžanui tapus vienintele nepriklausoma respublika Kaukaze, rašytojas paskirtas Lietuvos konsulu. „Jis įdomus ambasadai, kaip pirmas Lietuvos Respublikos konsulas šioje šalyje, atlikęs diplomatines ir konsulines funkcijas. Kita vertus, įdomus, kaip literatas, išleidęs kūrinių, kurie siejami su Azerbaidžanu.Džiugu, kad yra azerbaidžaniečių vertėjų, kurie išvertė jo kūrinius ir išplatino Azerbaidžane“, – sako Lietuvos ambasadorius Azerbaidžane Vladas Lastauskas.

Istoriniai šatiniai liudija, kad 1920-aisiais Rusijos Raudonajai armijai įžengus į nepriklausomą Azerbaidžaną ir bolševikams įsitvirtinus šioje šalyje, rašytojui teko rūpintis ir savo tautiečių sugrįžimu į Lietuvą. Šimtams žmonių Krėvė padėjo išsaugoti gyvybę, išduodamas jiems fiktyvius lietuviškos kilmės dokumentus, per Gruziją ir Konstantinopolį organizuodamas jų keliones į namus.

„Krėvė gelbėjo įvairių tautybių žmones: totorius, rusus ir kitus. Jis sudarydavo dokumentus, su kuriais galėjo išvykti iš ten.Apie tai nereikėtų užmiršti“, – akcntuoja V. Turčinavičius.

Pasak Lietuvos ambasadoriaus Azerbaidžane, planuojama išsamiau ištirti Vinco Krėvės-Mickevičiaus gyvenimą ir kūrybą. Baku žadama jį įamžinti ir atminimo lenta.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...