captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Titanike“ skamba kaulinio porceliano „Ritmai“

„Iš porceliano galiu sukurti ir servizą, tačiau mano tikslas – ne toks“, – sako menininkė Aldona Keturakienė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Ekspozicijų salėje „Titanikas“ pristatanti personalinę kaulinio porceliano parodą. Joje nerasite tradicinių porceliano gaminių – puodelių, dubenėlių ar vazelių. Veikiau jau išvysite autorės prisiminimus ir patirtis, kartu su porceliano mase virtusias meno kūriniais. 

„Iš porceliano galiu sukurti ir servizą, tačiau mano tikslas – ne toks“, – sako menininkė Aldona Keturakienė Vilniaus dailės akademijos (VDA) Ekspozicijų salėje „Titanikas“ pristatanti personalinę kaulinio porceliano parodą. Joje nerasite tradicinių porceliano gaminių – puodelių, dubenėlių ar vazelių. Veikiau jau išvysite autorės prisiminimus ir patirtis, kartu su porceliano mase virtusias meno kūriniais. 

Kaulinis porcelianas iš raguočių kaulų 

A. Keturakienės personalinėje keramikos ir porceliano dirbinių parodoje „Ritmai“ pristatomi neįprasto – kaulinio porceliano dirbiniai, kurių pagrindą sudaro kaulų pelenai. „Raguočių kaulai yra tuščiaviduriai. Nuo kaulų pašalinami riebalai, kaulai degami, malami į miltus ir tada dedami kiti priedai“, – aiškina VDA profesorė A. Keturakienė. 

Anot jos, didelį raguočio kaulą apžiūrėjus prieš šviesą, galima matyti, kaip jis šviečia. Kaulinį porcelianą iš išorinių požymių esą galima nesunkiai atskirti nuo kitų porceliano rūšių. „Kaulinis porcelianas turėtų būti baltas, plonas, kietas, peršviečiamas, labai sterilus – tokių savybių neturi nei kietasis porcelianas, nei kitos jo rūšys“, – tvirtina A Keturakienė. 

Iš proceliano – nebūtinai servizai 

Ji sako, kad žmonės be reikalo tikisi parodoje rasią dubenėlį, puodelį ar vazelę. „Mano tikslas – ne toks. Galiu sukurti ir servizą, ir su studentais dirbu, [...] bet mano idėja buvo kitokia“, – sako autorė, iš kaulinio porceliano kurianti konceptualius darbus.

Kiekvienas jos kūrinys turi savo istoriją.  „Mano kiekvienas darbas atsirado ne šiaip sau“, – teigia A. Keturakienė. Menininkė gali papasakoti visų salėje eksponuojamų kūrinių atsiradimo aplinkybes, tačiau žiūrovui užtenka tik matyti kūrinį – savąją istoriją esą jis kuria pats. 

Pasak A. Kerakienės, ekspozicijoje nėra pasakojamos istorijos, čia vaizduojami tik jų rezultatai. Galima justi menininkės prisiminimus ir patirtis, kurios kartu su porceliano mase virsta meno kūriniais. 

Pirma lietuviška knyga porcelianui

Kartu su paroda pristatyta ir pirmoji lietuviškam porcelianui skirta knyga „Porcelianas Lietuvoje“. Čia apžvelgta porceliano istorija Vakarų Europoje, Rusijoje ir, žinoma, Lietuvoje. Tačiau didžiausias dėmesys skiriamas pastarųjų 50 metų kaulinio porceliano raidai, kuri neatsiejama nuo Kauno „Jiesios“ gamyklos.

„Knygoje kalbama apie „Jiesioje“ vykusius 16 simpoziumų ir tarptautinę kaulinio porceliano idėją. Paskui pristatoma mūsų katedros programa apie kaulinį porcelianą. Taip pat rašoma apie autorinę techniką ir jos autorius, kurie buvo suvažiavę iš viso pasaulio. Ir pabaigoje – truputis mano biografijos“, – atskleidžia knygos autorė. 

Istorija su menininko prieskoniu

Ten pat, antrame aukšte, tik kitoje salėje, eksponuojama ir Romualdo Inčirausko metalo ir plastikos paroda. Ši ekspozicija persismelkusi militarizmu ir savitu pateikimu. 

Parodos pavadinimas „Durbė, Žalgiris ir dar kai kas“ – intriguoja. Tas „kai kas“ – originalus, kartais kiek ironiškas, griežtas, tvirtas ir rimtas „kai kas“ – labiausiai ir traukia. Tą „kai ką“ būtų galima pavadinti menininko prieskoniu žvelgiant į Lietuvos istoriją. 

A. Keturakienės ir R. Inčirausko parodos VDA ekspozicijų salėse „Titanikas“ veiks iki vasario 23 d.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...