captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pagerbtas A. Apanavičius

Garso režisieriui, kino ir televizijos filmų muzikos kūrėjui Algimantui Apanavičiui įteiktas Kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Apdovanojimas skirtas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Baigęs fortepijono specialybės studijas Muzikos ir teatro akademijoje, A. Apanavičius atėjo dirbti į televiziją ir pradėjo nuo tada naujos žinių laidos „Panorama“. Garso režisierius atsimena, kad reportažuose turėjo skambėti muzika.

„Reikėdavo man parinkti muziką, 16 valandą būdavo repeticija, tad čia juokas parinkti muziką. Sumontuoti į vieną juostą, ir kad kiekvieno siužeto būtų pradžia ir pabaiga. Sinchroniškai, prasidėjus kitam siužetui, pats pereitų sekantis gabaliukas. Reikėjo būti garso montažo virtuozu ir tokiu tapau tada“, – dalijasi prisiminimais garso režisierius, kompozitorius Algimantas Apanavičius.

Po trejų metų A. Apanavičius pradėjo dirbti su dokumentinių filmų kūrėjais. Kaip prisimena, tada Maskva atsiųsdavo visai netinkančią muziką.

Per beveik 50 darbo metų Algimantas Apanavičius yra sukūręs ir muzikos filmams. Jo garso takelis skamba beveik dviejuose šimtuose Lietuvos kino studijos ir Lietuvos televizijos filmų, spektaklių, tarp jų ir „Niekas nenorėjo mirti“, „Sodybų tuštėjimo metas“ ar „Maža išpažintis“.

„Reikėdavo filmui kartais parašyti per naktį muziką. Nori, rašyk ar nerašyk, ten buvo tavo reikalas, bet reikia padaryti. Reikia tą pačią dieną vežti į Maskvą, kad būtų priduotas filmas, gauti pinigai. Montuoja režisieriai iki paskutiniųjų, o muzikai nieko nebelieka“, – pasakojo A. Apanavičius.

Televizijos filmo „Tadas Blinda“ muzika, kaip juokauja A. Apanavičius, kartais tapatinama su liaudies polkomis, nors ją sukūrė garso režisierius. Vasarą šventęs 80 gimtadienį, A. Apanavičius dirba ir šiandien – kartu su žurnaliste Nijole Baužyte kuria televizijos apybraižas apie Lietuvos miestelius.

1961 m. jis baigė Lietuvos konservatorijos A. Dvarionienės fortepijono klasę. Nuo 1960 m. Lietuvos televizijos garso režisierius, 1967–1983 m. ir 1988–1998 m. vyr. garso režisierius. Nuo 1994 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, nuo 1996 m. Kino ir televizijos katedros garso režisierių kurso vadovas.

1963–2001 m. sukūrė muziką apie „Maža išpažintis“, „Surask mane“, „Kai aš mažas buvau“, „Vėjas rugiuose“, ir dokumentiniams filmams „Šimtamečių godos“, „Hommo esse“, „Ir aš nieko pakeist negaliu“, televizijos meniniams filmams „Mirtis ir vyšnios medis“, „Tadas Blinda“, „Ko verkė pušys“, „Raudonmedžio rojus“, "Sodybų tuštėjimo metas, Devyni nuopolio ratai, „Žalčio karūna“, „Valdžia“, dokumentiniam ciklui apie Lietuvos partizanus, tarp jų – „Ketvirtasis prezidentas“.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...