captcha

Jūsų klausimas priimtas

Mirė režisierė G. Dauguvietytė

Eidama 89-uosius, mirė aktorė, režisierė, scenarijų autorė Galina Dauguvietytė.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Speciali LRT KULTŪROS programa:

Penktadienį

17:30 Režisierei, aktorei Galinai Dauguvietytei atminti. Kultūra. Ved. Žilvinas Pekarskas. 2006 m.

17:50 Režisierei, aktorei Galinai Dauguvietytei atminti. Piršlybos. TV spektaklis. Rež. Algis Matulionis. 1996 m.

Šeštadienį

13:50 Režisierei, aktorei Galinai Dauguvietytei atminti. Post scriptum. Galinos Dauguvietytės kūrybos vakaras. 2006 m.

16:00 Režisierei, aktorei Galinai Dauguvietytei atminti. Apie serialą „Petraičių šeimoje“. 1997 m.

Speciali LRT RADIJO programa:

Penktadienį

15:05 In memoriam. G. Dauguvietytė.

 

G. Dauguvietytė gimė 1926 m. lapkričio 25 d. Boriso Dauguviečio ir Petronėlės Vosyliūtės šeimoje.

Nuo 1943 metų, prisidengusi slapyvardžiu Galina Daugaitė, aktorė vaidino Žemaičių teatre Telšiuose. Vėliau lankė Lietuvos dramos teatro vaidybos studiją, vaidino šiame teatre.

Iki 1958 m. studijavo Lietuvos konservatorijoje, buvo ansamblio „Lietuva“ artistė.

Beveik 30 metų – iki 1989 m. – buvo Lietuvos radijo ir televizijos režisierė. Televizijos serialų, pirmosios lietuvių situacijų komedijos „Petraičių šeimoje“, „Sveika, Irena“ ir laidų „Mudu abudu“ scenarijų autorė, režisierė.

Aktorė įgarsino daugiau kaip pusšimtį animacinių filmų.

Post scriptum. G. Dauguvietytės kūrybos vakaras

TV režisierė G. Dauguvietytė

Rytas su... (G. Dauguvietytė)

Veidai. Pokalbis su TV režisiere ir aktore G. Dauguvietyte

Šalies vadovai išreiškė užuojautą

Užuojautą dėl Galinos Dauguvietytės mirties pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pasak prezidentės, Lietuvai buvo svarbi G. Dauguvietytės asmenybė, savyje talpinusi didelį Lietuvos kultūros klodą, formavusi geriausias Lietuvos televizijos tradicijas.

„G. Dauguvietytė visada puoselėjo aukščiausias moralės vertybes, mokėjo jas drąsiai ginti, žavėjo nuomonės nepriklausomumu ir menininko savitumu“, – rašoma šalies vadovės užuojautoje.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius į Anapilį išėjusiai režisierei negailėjo gerų žodžių

„Iš mūsų tarpo išėjo gerumo simboliu tapęs žmogus. Laukėme, kad kitais metais švęsime jos 90-metį, o ji dar ilgai kalbės protingai ir žaismingai, mokydama mus išminties. Galina Dauguvietytė buvo teatro ir apskritai meno žmogus. Ji visa savo esybe rodė kultūros pranašumus – išsilavinęs žmogus geriau supranta pasaulį ir paprasčiau priima likimo smūgius. Ji mokė savo bendraamžius orumo, primindama, jog kiekviena karta įnešė savo indėlį į tautos rūmą. Ji kiekvienam aiškino kaip rasti džiaugsmus net savo buityje – kaip toje daugeliui įsiminusioje „Petraičių šeimos“ laidoje. Tą Ji mokėjo daryti, nes buvo puiki režisierė ir aktorė. Galina Dauguvietytė buvo tarsi jungtis tarp Lietuvos epochų, kurių kiekvienoje reikėjo mylėti savo kraštą ir dirbti jam. Šviesus Galinos veidas lai primena mums apie prasmingai savo gyvenimą nugyvenusius talentingus žmones“, – sakoma premjero užuojautoje.

Užuojautą Lietuvos Respublikos Seimo ir savo vardu pareiškė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

„Lietuvos kultūros ir meno pasaulis neteko išskirtinės asmenybės. Režisierės, scenaristės ir aktorės E. G. Dauguvietytės talentas žymėjo visą Lietuvos kino ir televizijos epochą. Ryški, gaivališka, atvira, trykštanti optimizmu ir be galo mylinti gyvenimą – tokia E. G. Dauguvietytė visada liks Lietuvos žmonių atmintyje. Tegul ją lydi Amžinybės šviesa, o jos artimuosius – dvasios tvirtybė ir paguoda“, – teigia Seimo vadovė.

G. Dauguvietytė – LRT vienmetė

Nuo 1960 iki 1989 metų Lietuvos radijo ir televizijos režisiere dirbusią G. Dauguvietytę nacionalinio transliuotojo generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius apibūdino kaip vieną spalvingiausių, labiausiai įsimenančių asmenybių per visą LRT istoriją.

„Tai buvo viena spalvingiausių asmenybių per visą LRT istoriją, kuriai jau ateina devyniasdešimtmetis – tai ji buvo LRT vienmetė, ilgą savo gyvenimo tarpsnį praleidusi LRT. Ji buvo LRT legenda ir visapusiško talento žmogus“, – kalbėjo LRT generalinis direktorius.

Pasak A. Siaurusevičiaus, G. Dauguvietytė visiems, kas ją kada nors sutiko, palikdavo neišdildomą įspūdį.

„Tai buvo vienas linksmiausių žmonių. Jos kai kurios frazės iki šiol sklando koridoriais. Ji visada pasakydavo taikliai ir turėjo nepaprastą humoro jausmą“, – kalbėjo A.Siaurusevičius.

Prieškario aktorių šeimoje augusi G. Dauguvietytė, pasak jo, žinojo begales istorijų, pažinojo daug iškilių Lietuvos žmonių.

„Jos gyvenimo istorija yra ir Lietuvos istorija: jos tėvai aktoriai, ji prisiminė prieškario Kauno teatrą, jos krikšto tėvas buvo Kazys Binkis, kurį irgi prisiminė. (...) Ji pažinojo ištisas kartas – arba kaip vaikas ar paauglė būdama – kaip tėvų draugus, po to – kaip savo draugus“, – prisiminė jis.

Prieš kelias savaites paskutinį kartą su režisiere kalbėjęs A.Siaurusevičius teigė, kad nors ir užsiminusi apie sušlubavusią sveikatą, G. Dauguvietytė buvo nusiteikusi optimistiškai, kaip visada pakilios nuotaikos ir ruošėsi tolesnei veiklai, planavo savo 90 jubiliejų.

N. Baužytė: niekada nemačiau Galinos nukabinusios nosį

„Mane, kaip ir visus, šita žinia prislėgė. Mes kaip tik buvome veteranų susitikime, žiūrėjome Birutės Bražinskaitės filmus, minėjome jos jubiliejų ir staiga sužinojome, kad mirė Galina Dauguvietytė. Visus tiesiog ištiko šokas. Ypač tuos, kurie su ja dirbo jau labai seniai. Mes kažkaip įsivaizdavome, kad Galina yra amžina. Aš įsivaizdavau, kad ji tikrai išgyvens iki 100 metų. Ji turėjo viską, kad tai padarytų“, – sakė Nijolė Baužytė, buvusi ilgametė G. Dauguvietytės bendradarbė, LRT TELEVIZIJOS žurnalistė.

N. Baužytė prisiminė, kad G. Dauguvietytė jaunystėje sveikatos tikrai nesaugojo: „Jai ne tas rūpėjo. Tai buvo labai aistringa, labai karšta, labai organizuota asmenybė. Ji buvo pilna gyvenimo džiaugsmo ir darbui, ir kūrybai, ir pramogoms bei laisvalaikiui. Jos visur buvo pilna. Niekada nemačiau Galinos nukabinusios nosį.“

Kaip pasakojo N. Baužytė, G. Dauguvietytė ateidavo visada patyrusi gausybę nuotykių ir turėdavo, ką papasakoti. Ji buvo labai kūrybinga, bet sakydavo, kad paveldėjo savo tėvo – Boriso Dauguviečio – temperamentą, tačiau nepaveldėjo jo talento. „Tai Galina yra sakiusi bent keletą kartų. Bet talento Galinai užteko. Pirmiausia – tas ryžtas nufilmuoti pirmąjį televizijos serialą, kai jo tokio Lietuvoje dar nebuvo – „Petraičių šeimą“. Ji pasiekė tai, kad viskas mieste sustodavo, kai rodydavo „Petraičius“, – sakė N. Baužytė.

„[Serialo] fragmentas būdavo nufilmuotas primityviausiomis sąlygomis, kiek leido mūsų technika: jis buvo be garso, todėl vėliau reikėdavo jį įgarsinti, įprasminti. Ji reikėdavo gražiai įlieti į „Petraičių šeimą“. Man labai gaila, kad iš kelių metų jų darbo liko vos kelios serijos. Tik jos buvo išsaugotos, nes nebuvo vaizdo juostų, nebuvo, į ką įrašyti, buvo nufilmuota iš vadinamojo „kineskopo“, – prisiminimais dalijosi buvusi G. Dauguvietytės kolegė.

E. Gabrėnaitė: ji buvo drąsi, o drąsa yra talentas

Televizijos aktorė, scenaristė ir režisierė Galina Dauguvietytė prisimenama kaip be galo drąsi, linksma ir spalvinga asmenybė, palikdavusi neišdildomą įspūdį.

Aktorė Eglė Gabrėnaitė ją pavadino be galo drąsiu ir fantastiško gyvybingumo žmogumi.

„Šiais laikais nedaug sutinku drąsių žmonių, o Galina buvo be galo drąsi savo knygose, savo interviu. Todėl ją taip mylėjo žmonės, todėl aš ją mylėjau. Ji buvo drąsi, o drąsa yra talentas“, – sakė E. Gabrėnaitė.

Ji pasakojo G. Dauguvietytę pažinusi prieš maždaug 40 metų, kai atėjo dirbti į Lietuvos dramos teatrą.

„Mūsų teatro kolektyvas atostogaudavo Žaldokynėje, Šventojoje. Aš ten ir susibendravau su Galina, ji baisiai mylėjo mano sūnų. Tas bendravimas išliko visam gyvenimui. (...) Kai iš gyvenimo pasitraukia labai artimi žmonės, gaila ne tiek jo – jie išsineša su savimi ir tave. Galina išsinešė visą jaunystę – Šventąją, mūsų pasisėdėjimus prie laužo, kavos gėrimus drėgną dieną prie jūros“, – pasakojo aktorė.

„Dažnai mes ginčydavomės dėl spektaklių, dėl menų. Ji man sakydavo, „eik tu, pacanke, dar geriau tu paauk, tada aš su tavimi kalbėsiu“, – prisiminė E. Gabrėnaitė. – Kai tau 60 metų ir tave vadina pacanke... Nebelieka tų žmonių, kuriems aš esu pacankė“.

Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...