captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Šiaurės Atėnai“ kviečia laiškais ir kūryba prisiminti S. Gedą

Savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ pradėjo ciklą, kviečiantį laiškais ir Sigitui Gedai skirta kūryba prisiminti vieno savičiausių Lietuvos poetų ir ilgametį redakcijos bendraautorių.  
 
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Savaitraštis „Šiaurės Atėnai“ pradėjo ciklą, kviečiantį laiškais ir Sigitui Gedai skirta kūryba prisiminti vieno savičiausių Lietuvos poetų ir ilgametį redakcijos bendraautorių.  

Vienas ryškiausių ir savičiausių Lietuvos poetų į „Šiaurės Atėnų“ bendradarbių gretas įsiliejo 1992 m. vasarį ir dirbo iki pat mirties – 2008 m. gruodžio. 1992 m. gruodžio 4 d. „Šiaurės Atėnų“ numeryje, straipsnyje „Kelionė į Kaukazą“, Geda rašo: „Visi mes esam mirtingi, draugai, Dievo teduodami vieną vienintelį kartelį, ir tai – dažniausiai ankstyvoje jaunystėje. Visa kita tėra pavėlavęs meilės ir draugystės ieškojimas.“

Paskutinis Sigito Gedos dienoraščio įrašas „Šiaurės Atėnuose“ pasirodė 2012 m. sausio 20 d. numeryje.

„Šiaurės Atėnai“ kviečia prisiminti Sigitą Gedą iš jo laiškų ir (jam skirtos) kūrybos – kaip bičiulį, kaip bendradarbį, kaip rašytoją.

„Šiaurės Atėnai“ publikuoja pirmuosius 4 tokius laiškus:

Su Si­gi­tu Ge­da stu­di­jų lai­kais bu­vo­me di­de­li drau­gai (drau­gys­tė, aiš­ku, tę­sė­si ir pas­kiau). 1965 me­tais, bai­gęs uni­ver­si­te­tą, rug­sė­jo mė­ne­sį pra­dė­jau mo­ky­to­jau­ti (pa­gal pa­sky­ri­mą) Anykš­čių ra­jo­no Ku­ni­giš­kių aš­tuon­me­tė­je mo­kyk­lo­je. Lap­kri­čio mė­ne­sį bu­vau me­tams pa­im­tas į ka­riuo­me­nę. Per tą lai­ką su Si­gi­tu su­si­ra­ši­nė­jo­me. Čia at­rin­kau ke­tu­ris iš tu­ri­mų jo laiš­kų. Juo­se ap­ra­šo­mi Si­gi­to žy­giai dėl pir­mo­sios kny­ge­lės ir „Straz­do“ lei­di­mo, re­flek­tuo­ja­ma sa­vo­ji po­ezi­ja, nu­sa­ko­ma tuo­me­ti­nė li­te­ra­tū­ros gy­ve­ni­mo si­tu­a­ci­ja… Kal­ba ne­keis­ta. Pra­leis­tos vie­tos, kur šne­ka­ma apie la­bai as­me­ni­nius ar­ba bui­ti­nius da­ly­kus ir kur šiek tiek mė­gė­jiš­kai te­ori­zuo­ja­ma.

A. A.

Al­fa,

kol kas ne­aiš­kus klau­si­mas dėl 1966 m. ap­lan­ko [pir­mo­sios kny­ge­lės tuo­met bū­da­vo lei­džia­mos ap­lan­kais, į ku­riuos su­dė­da­vo ke­le­tą au­to­rių, – A. A.]. Sa­ko, kad Mi­ke­lins­kas (pro­zos kon­sul­tan­tas) dar te­be­ko­vo­ja, o Ru­do­kas nie­ko ne­vei­kia. Aš ban­dy­siu pa­teik­ti at­ski­rai. Už „Straz­dą“ man pa­sky­rė pre­mi­ją. Sprin­dis aiš­ki­na, kad Ra­šy­to­jų Są­jun­goj apie ma­ne la­bai ge­ros nuo­mo­nės ir tu­rė­tų iš­leis­ti. Be to, da­bar bus su­va­žia­vi­mas, tai vėl kels jau­nų­jų klau­si­mą. Pa­ra­šyk, kas, ta­vo nuo­mo­ne, rei­kė­tų įtrauk­ti į kny­ge­lę. Kaip tau da­bar at­ro­do „Straz­das“? Kas čia ne­iš­baig­ta (Sprin­dis sa­ko, jog bū­tent tai jam pri­ki­šę R. Są­jun­goj – „lyg kaž­ko trūks­ta“). Pri­du­riu, jog pa­tei­kiant kon­kur­sui „Straz­do“ pas­ku­ti­nis pos­mas bu­vo ne toks.Aš gal­vo­jau, kad kny­ge­lėj bus 3 sky­riai – „Pė­dos“, „Pei­za­žai su gy­vu­liais“ ir „Straz­das“. O gal cik­lą, ku­ris yra pas ta­ve, iš­da­lint pė­doms. Pė­doms po pė­dą…

Ži­nau, jog pas­ku­ti­niam cik­le yra šlamš­to. Tu­riu pa­ra­šęs po­rą nau­jų. Apu­tis pa­sa­ko­ja, jog Mie­že­lai­tis la­bai re­ak­cin­gas jau­nų­jų at­žvil­giu. Dėl žur­na­lo jau­nie­siems pa­sa­kė: „Ne žur­na­lo jiems rei­kia, o po­li­ti­kos mo­ky­ti…“

Šiaip čia nie­ko do­ro. „Per­ga­lės“ 9 nr. yra ge­ras Vai­čiū­nai­tės cik­las „Zo­dia­kas“. „Li­te­ra­tur­na­ja ga­ze­ta“ – Jev­tu­šen­kos eil. apie Ro­mą, „Li­te­ra­tur­na­ja Ro­si­ja“ rug­pjū­čio pra­džioj – Bod­le­ro ver­ti­mų. Gal jau ir skai­tei. Tai ir vis­kas. Lai­kyk va­džias!

Si­gi­tas

65.IX.23

  •  

66.II.7

Pateriai

 

Al­fa,

Nu­ta­riau pa­brauk­ti tams­tai ke­lis žo­džius iš na­mų, kur gy­ve­nu jau an­tra sa­vai­tė. Vie­ną sa­vai­tė­lę pra­lei­dau Kal­bu­tiš­ky [pirmosios Sigito žmonos Vidos tėviškė – A. A.]. Prieš tai, sau­sio 23 d. bu­vau pas Mar­cin­ke­vi­čių dėl „Straz­do“. Aš jį bu­vau ati­da­vęs Šim­kui, šis per­da­vė M. Mat, M. kaž­ka­da pats gal­vo­jo ra­šy­ti pa­na­šią po­emą. Tai­gi, su­si­ti­kom sek­ma­die­nį 13 val. Šiek tiek pa­brau­kė ir ap­ta­rėm, kaip iš­plės­ti. „Jei­gu pa­da­ry­tum, sa­ko, bū­tų vel­niš­kai ge­ra po­ema.“ Pas­kui pa­si­šne­kė­jom šiaip. Pa­do­va­no­jo „Sie­ną“ su to­kiu įpa­rei­go­jan­čiu už­ra­šu „Mie­lam, ge­ram po­etui S. G… Ne­kan­triai lau­kiu Ta­vo pir­mo­sios kny­gos, lin­kiu Tau di­de­lio gy­ve­ni­mo po­ezi­jo­je“…

Pa­ža­dė­jo rem­ti dėl kny­ge­lės. Apie sa­vo „Sie­ną“ sa­ko­si no­rė­jęs su­kur­ti kaž­ką pa­na­šaus į mi­tą. Tai­gi, man at­ro­do, jog at­ėjo mud­viem lai­kas pa­lau­žy­ti ma­kau­les apie me­no ir mi­to­lo­gi­jos san­ty­kį. Da­bar ši pro­ble­ma nok­te noks­ta, nors gal­vas sau dėl to kvar­ši­na dar ne­dau­ge­lis. M. pil­nai pri­ta­ria ma­no svai­čio­ji­mams apie mi­to­lo­gi­jos įve­di­mą į li­te­ra­tū­rą. Jis pats tuo ser­ga. Pa­ža­dė­jo pa­sko­lin­ti bib­li­ją! Ber­ly­ne ją nu­si­pir­kęs, kaž­koks la­bai se­nas lie­tu­viš­kas ver­ti­mas.

Gal jau tau Gau­da [ma­no žmo­na, tuo me­tu mo­kiu­si an­glų kal­bos Sluc­kių duk­rą, – A. A.] ra­šė, kad bu­vau pas Sluc­kį. Šis iš kar­to įver­ti­no tą daik­tą, kad ma­no po­ezi­joj pa­sau­lis la­bai kon­kre­tus ir kar­tu abst­rak­tus, ati­trauk­tas. Gau­da man mi­nė­jo, kad jis kaž­ką tai pri­ki­šęs tai po­ezi­jai, bet prie ma­nęs ne­drį­so ar ne­no­rė­jo. Tie­sa, dar apie tą ati­trauk­tu­mą. Sa­ko, aš pats nau­ja­ja­me ro­ma­ne ka­muo­juo­si ties šia pro­ble­ma.

Pa­li­kau rin­ki­nė­lį J. Mar­cin­ke­vi­čiui. Jis ža­dė­jo im­tis žy­gių per Mal­do­nį.

Aš da­bar jau iš­plė­čiau „Straz­dą“. Kai baig­sis atos­to­gos, gal at­sių­siu tau vie­ną va­rian­tą, jei­gu tu­rė­si no­ro skai­ti­nė­ti. Da­bar jis su­si­de­da iš pen­kių ra­tų, aš­tuo­nio­li­kos da­lių. Su ly­ri­ka kol kas jau­čiu, kad šnipš­tas. Nie­ko ge­res­nio už „Su­grį­ži­mą iš Kau­ka­zo“ ne­iš­ei­na. Ne­pa­ky­lu. Ir tai, tur­būt, ga­na tra­giš­ka. Šiaip – šį bei tą ra­ši­nė­ju. Į „Švy­tu­rį“ ma­nęs ne­pa­ė­mė. Kaž­kas (di­des­nis už Bie­liaus­ką) iš­si­reiš­kė, kad „tik per ma­no la­vo­ną Ge­da at­eis į Š…“ Sa­kau, ge­ras la­vo­nas! Ra­ši­nė­ju to­kius nie­kus –

Kaip upės ga­ruo­da­mos,
Kaip sau­lė rau­do­na,
Be­si­var­tan­čios žu­vys,
Kaip ber­žas,
Kaip snie­gas,
Kaip ar­klio gal­va –
Aukš­tai­čių že­mė.

Lin­kiu tau sėk­mės! Si­gi­tas

  •  

66.II.17

 

Gra­žus žmo­gau,

aš jau ne­be­ži­nau, kuo baig­sis ši­tas šuo­lia­vi­mas per te­ori­jas. Tiek jų daug, taip vie­na li­pa ant ki­tos. Pir­miau­sia yra ke­le­tas ver­tų dė­me­sio nau­jie­nų. R. Pa­kal­niš­kis pa­ra­šė try­li­kos ma­šin­raš­čio pus­la­pių stu­di­ją apie ma­no po­ezi­ją. Va­di­na­si „Im­pro­vi­za­ci­jos“. Aš tau jas at­sių­siu, rei­kia tik per­spaus­din­ti, nes aš te­tu­riu vie­ną eg­zem­plio­rių ir bi­jau skir­tis net nak­tį. Rei­ka­las tas, kad jis iš­ke­lia ma­ne aukš­čiau vi­sų Lie­tu­vos po­etų (gal aš ir per­de­du, die­ve sau­gok). Bent jau ge­res­niu už M. ir ant­rą­jį M. tai tik­rai lai­ko. Sa­ko, mo­der­nes­nis už vi­sus mo­der­nis­tus ir kar­tu la­bai se­no­viš­kas, ir kar­tu vi­sai nau­jos struk­tū­ros po­etas, su­kū­ręs sa­vą­jį kos­mo­są. Žo­džiu, čia ne­at­pa­sa­ko­si. Aš per­skai­čiau ir pa­gal­vo­jau, kad An­driuš­ke­vi­čius sa­vo bal­ta (iš švie­su­mo) gal­va ši­tą man bu­vo sa­kęs ar­ba bent ži­no­jo dar prieš po­rą me­tų. Tai­gi, pir­miau­sia reiks at­siųst tau ši­tą­jį Pa­kal­niš­kį.

[...]

Mi­tus rei­kia nu­va­ly­ti, pa­lik­ti jų žmo­giš­ką­ją es­mę. Juk vi­sa me­no is­to­ri­ja re­mia­si bib­li­ji­niais ar an­ti­ki­niais siu­že­tais. Vi­si ge­riau­si pa­sau­li­niai kū­ri­niai.

Tai­gi, čia gal ir už­baig­siu laiš­ką. Bū­čiau tau at­siun­tęs „Straz­dą“, bet tu­riu pa­ra­šy­ti jam dar vie­ną da­lį. Stu­miuo­si pir­myn iš es­mės per po­emą. Čia, man at­ro­do, su­eis vi­si ma­no kū­ry­bos ga­lai: gam­ta, gy­vy­bė, po­etas, die­vas, mo­te­ris, kar­čia­ma, šun­gal­viai, ken­tė­ji­mas, prie­var­ta, tau­ta.

Be to, pa­ra­šiau du ge­rus ei­lė­raš­čius (tą pa­čią die­ną, kai laiš­ke skun­džiau­si, kad su­šla­po pa­ra­kas). Pa­kal­niš­kis ir ki­ti čia man daug pa­si­tar­na­vo. Da­bar aš dir­bu pil­nu tem­pu. Le­be­dys pa­sko­li­no bib­li­ją (Iš­lais­vink ma­ne, Vieš­pa­tie, ir pa­sta­tyk gre­ta sa­vęs, tuo­met kiek­vie­no ran­ka te­ko­vo­ja prieš ma­ne, Tu ati­to­li­nai jų šir­dis nuo iš­ma­ny­mo, to­dėl jie ne­bus iš­aukš­tin­ti… Ma­no akys ap­te­mo nuo nar­so… (Jo­bo kny­ga, 17 per­sky­ri­mas).

[...]

P. S. J. Mar­cink. jo po­emos ap­ta­ri­me kal­bė­jo, jog ne­ga­li­ma vi­siš­kai at­mes­ti re­li­gi­nės mo­ra­lės, to, kas ei­na nuo tūks­tant­me­čių.

Lau­kiu! Si­gi­tas

  •  

Al­fa,

be­mat ra­šau at­sa­ky­mą, ka­dan­gi pas­kui rū­pės ki­ti da­ly­kai, bus ki­tos nuo­tai­kos. Dė­ka­vo­ju tau už nuo­trau­ką. Vei­das nei vals­tie­tiš­kas, nei in­te­li­gen­tiš­kas. Nė­ra la­bai žvė­riš­kas. Ap­skri­tai, yra kaž­kas iš „su­ga­din­tų in­te­lek­tu­a­lų“. O, gal­būt, kal­ta tech­ni­ka. Tur­būt, ly­giai taip mū­sų šni­pai fo­to­gra­fuo­ja už­sie­nio lėk­tu­vus; to­dėl jie iš­ei­na daug pra­stes­ni ne­gu iš tik­rų­jų…

Yra šio­kių to­kių nau­jie­nų. Po­emą tau iš­siun­čiau. Pa­kal­niš­kis ruo­šia kny­gą apie lie­tu­vių po­emą, tai ža­da „Straz­do“ ana­li­ze ją už­baig­ti. Sa­ko, ga­li di­džiuo­tis, pa­ra­šęs to­kį daik­tą. Man kai kas jau ne­be­pa­tin­ka, kai kur da­viau­si kvai­lai pa­tai­so­mas žur­na­lo re­dak­to­riaus. Per­gal­vo­siu vis­ką į ru­de­nį. Ma­sio­nis ruo­šia­si skelb­ti straips­nį apie mi­to­lo­gi­ją po­ezi­jo­je. Kaž­kiek už­ka­bi­no ir „Straz­dą“. Jis lai­ko po­emą (ir Ge­dą!) pa­čiu mi­to­lo­giš­kiau­siu ar bent ar­ti­miau­siu mi­to­lo­gi­niam mąs­ty­mui lie­tu­vių po­ezi­jo­je.

Pa­si­ro­dė Pu­ti­no nau­jų ei­lių kny­ga „Lan­gas“ ir Vai­čiū­nai­tės „Vėt­run­gės“. Jei­gu tau jų Gau­da ne­at­siun­tė ar­ba no­rė­tum tu­rė­ti – pa­ra­šyk tuoj pat. „Rug­pjū­čio švie­są“ gal gau­siu, bet jei­gu tu jos dar ne­pra­dė­jai skai­ty­ti – ne­skai­tyk. Folk­ne­rį rei­kia pra­dė­ti nuo „Деревушка“ (gal­būt, dar nuo anks­tes­nių, bet mes jų ne­ži­nom). Ši­tą aš tu­riu iš bib­lio­te­kos, o „Город“ ir „Особняк“ – nuo­sa­vas. Kai aš įsi­skai­čiau Folk­ne­rį, tai gry­bo vie­toj li­ko vi­si ki­ti. Šo­lo­cho­vas (ir He­ming­vė­jus, ir [ne­įskai­to­ma pa­var­dė]!), pa­ly­gi­nus su anuo – nykš­tu­kai. Ap­skri­tai, jam ly­gaus XX am­žiu­je nė­ra. Iš ki­tų – bib­li­ja, Bal­za­kas, Tols­to­jus. Įsi­skai­tęs Fol­kne­rį, pa­jun­ti, ką duo­da mi­to­lo­gi­ja. Žo­džiu, ge­ni­jus.

Iš Mask­vos bu­vo su­grį­žęs Bu­čys, tai pa­sa­ko­jo apie tą teis­mą. Žiau­rių daik­tų bū­ta. Laiš­ke to ne­iš­dės­ty­si.

Mar­cin­ke­vi­čius smar­kiai sir­go. Jam įsi­se­nė­jęs ra­di­ku­li­tas. Bu­vau kar­tą ap­lan­kyt li­go­ni­nėj. Da­bar jau iš­si­ra­šė.

Aš su­si­dė­jau su to­kiu jau­nu dai­li­nin­ku – Rep­šiu. La­bai ta­len­tin­gas, vi­siš­kai ta­vo tem­pe­ra­men­to [...]. Dir­ba kaip jau­tis. Mus su­ve­dė To­mas Venc­lo­va (per jį da­bar ga­li­ma gau­ti vi­so­kios li­te­ra­tū­ros. Tu­ri bai­sią bib­lio­te­ką. Su­si­do­mė­jęs ma­no tvė­ri­niais).

Tai keis­tas daik­tas! Tas Rep­šys dir­ba pa­na­šiai kaip aš, tai yra jau­čia pa­sau­lį pa­na­šiai. Die­vi­na vi­so­kius paukš­čius ir žu­vis. Pa­ra­šiau jam di­plo­mi­niam to­kią ei­lę apie Onos baž­ny­čią, bu­vo la­bai pa­ten­kin­tas, jo di­plo­mi­nį ža­dė­jo iš­leis­ti at­ski­ra kny­ga, bet da­bar kaž­kas su­sto­jo. No­rė­tų iliust­ruo­ti ma­no „Straz­dą“. Gud­ri gal­va! Sa­ko, įsi­vaiz­duok – ru­giai ža­li, su­au­gę, plau­kia. Per ru­gius ei­na žmo­gus. Žmo­gaus ne­si­ma­to. Tik gal­va plau­kia. Virš ru­gių. Ar­ba – ly­de­kos ry­ja sil­kes (eže­re), o tro­bo­je ber­nai ki­bi­na mer­gas…

Bu­vo čia toks kon­kur­sas – Spa­lio rev. 50-čiui. Vi­so­je Są­jun­go­je. Dviem ra­tais. Pir­ma­sis – res­pub­li­ko­je, ant­ras – sos­ti­nėj. Iš Lie­tu­vos to­liau at­rin­ko da­ly­vau­ti Mar­ti­nai­čio, Gra­žio, ma­no ir dar to­kių dvie­jų vai­kių ei­les. Skai­tėm per te­le­vi­zi­ją ir ra­di­ją. Sos­ti­nėj, ma­tyt, mums nie­ko ne­teks. Ten to­kios ei­lės ne ma­doj.

No­riu iš­va­žiuo­ti į Kau­ka­zą. Sa­vai­tė­lei. Kau­piu jė­gas ir ryž­tą. Gal pa­ra­šy­čiau ką nors ge­res­nio, pvz., „Ant­ra­sis su­grį­ži­mas…“ Tai tik kal­bos (pa­ra­šy­mas), o iš­va­žiuot tai tik­rai ren­giuo­si. Ge­gu­žės pra­džio­je.

[...]

Lin­kiu ge­ros svei­ka­tos! Si­gi­tas

[Da­ta paš­to ant­spau­de: 20-4-66]

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...