captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės šimtmečio renginiai gali „suvalgyti“ visas Kultūros tarybos lėšas

Valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui neskyrus specialaus biudžeto, jo renginiai gali „suvalgyti“ visą kultūros projektų finansavimą, įspėja Kultūros taryba.
 
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

„Šimtmetis suvalgys viską ir dar pritrūks“, – trečiadienį per Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdį įspėjo Kultūros tarybos narė Gintautė Žemaitytė.

Anot jos, Vyriausybei patvirtinus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir tam nenumačius specialių lėšų, šiai progai skirti kultūriniai projektai konkuruos su visais Kultūros tarybos finansuojamais projektais. Visi jie pretenduos į tuos pačius maždaug 15 mln. eurų per metus, kuriuos gauna Kultūros taryba.

Kadangi šimtmečiui skirtiems projektams bus suteiktas prioritetas, jiems už tai bus skiriama papildomų balų, likusiems projektams gresia pralaimėti konkurencinę kovą.

„Kultūros taryba neturi daugiau pinigų. Aišku, kad šitas prioritetas toks viską apimantis, kad kiti projektai, kurie nebus siejami su šimtmečiu, turės labai mažai šansų būti paremti“, – po komiteto posėdžio BNS sakė G. Žemaitytė.

Ji nuogąstavo, kad tokiu būdu finansavimą galės gauti prastesnės kokybės, bet valstybės šimtmečiui skirti projektai.

„Kokybė gali nukentėti. Jeigu kas nors nori padaryti projektą šimtmečio proga, užsidės antraštę „šimtmetis“ ir jis konkuruos. Dėl to gali laimėti prastesni projektai negu tie, kurie nėra skirti šimtmečiui, pavyzdžiui, koks nors džiazo festivalis ar bienalė, kurie nuolat vyksta. Jie gali šimtmečiui paskirti programą, o gali ir nepaskirti“, – teigė G. Žemaitytė.

„Kultūros tarybos nuomone, yra gėda, kad valstybė savo šimtmečiui nesusiranda papildomų lėšų. Pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai buvo rasti dideli pinigai, Lietuva puikiai tai atliko. Kodėl savo šimtmečiui negalima skirti specialaus finansavimo?“ – svarstė Kultūros tarybos narė.

Vyriausybė rugpjūčio viduryje patvirtino Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programą ir jos įgyvendinimo 2015–2020 metų veiksmų planą.

Bendrame plane nėra numatyta, kaip konkrečiai bus finansuojama kiekviena iš maždaug 70 numatytų priemonių – renginių, renovacijų, paminklų pastatymų, tačiau prie plano pridėtas Kultūros ministerijos parengtas sąrašas, į kurį įtraukta 14 projektų, reikalausiančių konkrečių papildomų asignavimų. Šiame sąraše yra Valdovų rūmų užbaigimas, Signatarų namų renovacija, buvusių Prezidento rūmų Kaune remontas, Vilniaus Lukiškių aikštės sutvarkymas, paminklo Jonui Basanavičiui pastatymas, Dainų šventės surengimas, filmų kūryba.

Valstybės šimtmetį Lietuva minės 2018 metais. 1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje pasirašė dokumentą, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...