captcha

Jūsų klausimas priimtas

Alternatyvios muzikos rinktinės „Kurak“ koncertas netrukus skambės TV eteryje

Jie sako, kad niekas niekada nesužinos, ką iš tikrųjų reiškia „Kurak“, bet visi Lietuvoje, neabejingi muzikai, jau žino, kad „Kurak“ tai – instrumentalisto Vyginto Kisevičiaus suburtas nepriklausomas kūrėjų ir bendraminčių susivienijimas, eksperimentinis muzikinis projektas, ant vienos scenos užkėlęs vokalistus Eglę Sirvydytę, Karolį Ramošką, Marką Palubenką ir Domą Strupinską.
 
„Kurak“, T. Adomavičiaus nuotr.
„Kurak“, T. Adomavičiaus nuotr.

Jie sako, kad niekas niekada nesužinos, ką iš tikrųjų reiškia „Kurak“, bet visi Lietuvoje, neabejingi muzikai, jau žino, kad „Kurak“ tai – instrumentalisto Vyginto Kisevičiaus suburtas nepriklausomas kūrėjų ir bendraminčių susivienijimas, eksperimentinis muzikinis projektas, ant vienos scenos užkėlęs vokalistus Eglę Sirvydytę, Karolį Ramošką, Marką Palubenką ir Domą Strupinską. 

„Jie iš esmės yra tai, kas populiaru jau turbūt 15 metų – viskas viename – krūva stilių, sujungtų į vieną. Tu jauti, kad tai vieno ir to paties autoriaus darbas, kūrė viena ir ta pati ranka, bet stilistiškai tai yra eklektika“, – šitaip naujo kolektyvo skambesį apibūdina muzikologas Darius Užkuraitis.

Praėjusių metų gruodžio mėnesį internete paviešinus pirmąjį minialbumą „Notes“, į po keleto dienų „Menų spaustuvės“ teatro scenoje vykusią „Kurak“ premjerą buvo išpirkti visi bilietai. Sausio viduryje LRT Opus radijo bangomis turėjome galimybę išgirsti grupės antrą koncertą. Nemenkai saujai išrinktųjų, kuriems nuskilo „Kurak“ ne tik klausytis, bet ir stebėti gyvai, kamerinėje LRT Opus koncertų salėje pritrūko sėdimų vietų.

Kodėl verta žinoti apie šį naują, Lietuvos scenoje precedentų kol kas neturintį muzikinį reiškinį? „Nes tai yra įdomu“, – trumpai atsako D. Užkuraitis, pridurdamas, kad jo vertybių skalėje „įdomu“ yra aukščiau nei tiesiog „patinka“.

„Kurak“ – dvejus metus nešiotas kūdikis

„Pažintis su D. Strupinsku 2010 metais buvo didelio kelio pradžia. Išsišnekėjom, kad man patinka jo kūryba, o jis gerai vertino tai, ką tuo metu kūrėme su grupe „Left I Right““, – apie pirmuosius muzikinius „Kurak“ žingsnius pasakoja grupės įkūrėjas V. Kisevičius. Jau po kelių dienų su vokalistu buvo įrašytas bendras kūrinys „Barrage Shark“, nuo kurio viskas ir prasidėjo.

„Nebuvo pradžioje „Kurak“. Pradžioje buvo Vyginto muzika“, – tęsia K. Ramoška, su V. Kisevičiumi susibičiuliavęs LRT Opus, kur veda laidas, penkerių metų gimtadienio šventėje. Pasak atlikėjo, bendra kūryba išsivystė organiškai. „Vygis ir pats yra pripažinęs, kad nebuvo atrankos, koks turėtų būti vokalistas, norintis su juo kartu kurti. Tai vyko natūraliai, tiesiog bendraujant, begrojant tuose pačiuose koncertuose“, – teigia K. Ramoška.

E. Sirvydytė – kol kas vienintelė mergina projekte – sako apie „Kurak“ nujautusi dar keletą metų prieš jam (o gal jai?) gimstant. „Vieną gražų vakarą (regis, vėlyvą rudenį prieš porą metų) vyko mūsų „mmpsuf“ elektronikos koncertas „Tamstoje“. Po jo priėjo Vygis ir nedrąsiai paklausė, ar nesutikčiau įdainuoti, sukurti vokalines partijas porai jo kompozicijų“, – prisimena E. Sirvydytė.

Ji sako asmeniškai V. Kisevičiaus nepažinojusi, bet vertinusi jo kūrybą – alternatyvios scenos mėgėjams jis pažįstamas kaip buvęs grupės „Magic Mushrooms“ ir vis dar esamas grupių „Fusedmarc“ bei „Empti“ narys.

Tą vakarą, pasakoja E. Sirvydytė, užsimezgė abipusė kūrybinė simpatija. „Nuo to laiko manęs nepaliko nuojauta, jog Vygis, dar tuomet ir neturėdamas išgrynintos vizijos, viduje augina kažką tokio, kas anksčiau ar vėliau gims, įsikūnys į materiją ir įgaus vardą“, – sako vokalistė.

„Kurak“ bet kam neįkiši

Materiją įgavusį pirmąjį studijinį darbą – minialbumą „Notes“, kuriame galime išgirsti elektroninės muzikos, triphopo, bliuzo ir džiazo elementų, palankiai vertina muzikos kritikai. Anot muzikologo D. Užkuraičio, minialbumo įdomu klausytis būtent todėl, kad jį sudaro keturi skirtingo stiliaus kūriniai.

„Esu didelis Johno Zorno gerbėjas, kuris turbūt vienas iš pirmųjų pradėjo tai daryti – būdamas džiazmenas grojo ir ir džiazą, ir hiphopą, ir metalą, ir ką tik nori. Man tai patinka. Ir „Kurak“ kūryba yra mišinys iš daugybės stilių“, – teigia muzikologas. Jis sako, kad šios grupės turėtų klausyti žmogus, susipažinęs su įvairiais žanrais, toks, kuriam esą bet ko neįkiši.

Tačiau naujajam kolektyvui muzikos kritikas turi ne tik pagyrų, bet ir vieną kitą pastabą. „Koncerto metu aš mačiau tam tikras muzikines problemas, kurios galbūt būtų labiau suprantamos tiems, kurie turi didesnį nei 5 klasių muzikinį išsilavinimą“, – sako D. Užkuraitis.

Muzikologo manymu, dainų priedainiai galėtų būti įsimintinesni, o kūriniuose jis pritrūko muzikinio vystymosi, augimo, kulminacijos. Anot D. Užkuraičio, „Kurak“ kūryba neturi to, ką anglai vadina „catch“ – „pagaunamo“ momento.

„Tu pabandyk pakartoti tai, ką darė „Kurak“… Tau net būtų sunku įsiminti, ką darė „Kurak“, – teigia muzikos ekspertas. Pasak jo,  grupės instrumentalistui dar reikėtų padirbėti prie muzikos, tačiau jis pabrėžia – tikrai įdomu, kur ši grupė nueis.

Galinga komanda

V. Kisevičius apie gyvo garso pasirodymus sako – kad ir kokie geri žaidėjai žaidžia krepšinio komandoje, reikia laiko, kad žaidimas vyktų sklandžiai ir efektingai.

„Džiaugiuosi, kad esame tikrai galinga muzikantų „komanda“, ir pirmas koncertas buvo toks geras, koks galėjo būti. Norime ir galime tobulėti bei puoselėti savo santykius kūrybos dėka. Juk tobulumui ribų nėra“, – įsitikinęs grupės įkūrėjas, kartu su vokalistais ir muzikantais šiuo metu scenoje vienijantis 8 žmonių kolektyvą.

Ar gali būti, jog šis kolektyvas plėsis? „Darbo modelis ir principai tikrai gali būti įvairūs ir ateityje, neabejoju, jie keisis. Gal net galima būtų pasakyti, kad viskas vyksta grandininės reakcijos principu“, – sako grupės idėjinis vadas, megzdamas dar didesnę muzikinę intrigą. Sykiu jis puse lūpų prasitaria ir apie dar šiais metais pasirodysiantį albumą.

Klausai „Kurak“, o ten – kadras iš J. Jarmuscho filmo

Nežinia, ką įsiklausę rasime jame, bet ir minialbume „Notes“ galime rasti visko – kiekvienas kūrinys ten turi savo istoriją. „Visuose tekstuose įžvelgiu filosofijos, šiek tiek didaktikos, asmeninių išgyvenimų, patirties ir idealizmo“, – apibendrina V. Kisevičius. Be kita ko, ten yra ir humoro.

„Karolis man kažkuo primena Tomą Waitsą, gal ne tiek vokalu, kiek išvaizda, skrybėle ir tais keistais judesiais, – sako D. Užkuraitis. Ir, pasirodo, sąsajų su legendiniu bliuzmenu K. Ramoškos atliekame kūrinyje „Dramatic Blues“ – būta.

Mat parašyti tekstą šiam kūriniui K. Ramošką įkvėpė nepriklausomo kino kūrėjo Jimo Jarmuscho filmų estetika – juosta „Už įstatymo ribų“ (angl. „Down by Law“), kurioje vaidina ir T. Waitsas. „Man labai įstrigo scena, kuomet T. Waitso kuriamas personažas grįžta namo ir įvyksta konfliktas su drauge – draugė išmėto jo rūbus ir daiktus pro langą. Jis išeina į gatvę, nusivalo savo gražiausius batus, juos apsiauna ir išeina“, – pasakoja dainos teksto autorius.

Dainoje „Dramatic Blues“ atlikėjo alter ego žemu balsu posmuoja: „Kai ji sudaužė mano plokšteles, net ir tai dar buvo nieko, bet, kai paėmė ir išmetė mano batus į gatvę, aš pasakiau: „Brangioji, va dabar tai tu sudaužei mano širdį – šiandien matai mane paskutinį kartą.““. „Ta istorija aš bandžiau šiek tiek pajuokauti“, – šypteli K. Ramoška.

Vidinio „kino teatro“ užkulisiai

E. Sirvydytė pasakoja, kad kūrinys „Notes“ gimė kelyje Kaunas–Klaipėda, besiklausant traukinio dunksėjimo. „Kuomet Vygis pirmąkart parodė instrumentinį eskizą, labai ilgai jo klausiausi, vaikščiojau gatvėmis ir nakvojau su šia daina. O traukinio bildėjimai tikriausiai viską ėmė ir atrišo, surišo, išrišo“, – patirtimi dalinasi E. Sirvydytė.

Anot autorės, tekstas dažniausiai gimsta iš stiprių vidinių vaizdinių – mažyčio visą parą veikiančio vidinio „kino teatro“, kuriame galima pamatyti neiškreiptą vaizdą. „Kartais gi žiūriu į žmogų – jis kalba garsiai, džiaugsmingai, įtikinėja, kad viskas jo gyvenime tviska.

O mano vidiniame kino teatre rodo visai kitą kadrą – liūdną, pasimetusį, mažytį to žmogaus balsą, uždarytą į dar mažesnę metalinę dėžutę. Akys mus apgauna“, – tikina E. Sirvydytė.

Ji sako, kad dainoje „Notes“ sudėtas būtent šis jausmas – prašymas pasilikti tikrame, intuityviame regėjime. Tai esą lyg mantros kartojimas: „Pasiimk mano akis, bet šviesą palik. Pagydyk mano kraują ir sek mano širdimis.“

Turbūt tokią žinutę savo minialbumu „Notes“ mums bando perduoti ir visas „Kurak“ kolektyvas.

Vasario 9 d. 19.50 per kanalą LRT Kultūra kviečiame žiūrėti  LRT Opus studijoje filmuotą „Kurak“ gyvo garso koncertą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...