captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje atkuriama unikali bažnyčia

Vilniuje restauruojama vienintelė renesansinė Šventojo Stepono bažnyčia. Pasak restauratorių, bažnyčią puošia 17-ame amžiuje iš medžio anglies sukurti ornamentai. Tokios sgrafito tapybos, pasak specialistų, visoje Europoje yra išlikę labai nedaug.
Asociatyvi T. Lukšio (BFL) nuotr.
Asociatyvi T. Lukšio (BFL) nuotr.

Vilniuje restauruojama vienintelė renesansinė Šventojo Stepono bažnyčia. Pasak restauratorių, bažnyčią puošia 17-ame amžiuje iš medžio anglies sukurti ornamentai. Tokios sgrafito tapybos, pasak specialistų, visoje Europoje yra išlikę labai nedaug.

Šventojo Stepono bažnyčia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje buvo labai svarbi vieta – čia prasidėdavo visi iškilmingi karalių, kunigaikščių, karvedžių sutikimai. Toliau eisena judėdavo Rūdninkų gatve, pro Rotušę iki Valdovų rūmų, Vilniaus Katedros. Pasak paveldosaugininkų, ši bažnyčia buvo simboliniai Vilniaus vartai. Prieš dešimt metų pradėjus restauruoti pastatą atrasta išlikusių unikalios sgrafito tapybos fragmentų.

„Mes renesansinių visiškai nesugadintų bažnyčių iš esmės neturime – jos yra prikrautos baroko elementų. Čia turime gražią, švarią ir, svarbiausia, su sgrafitu. To aš daugiau Lietuvoje nežinau“, – teigė Kultūros paveldo departamento Vilniaus sk. vedėjas Vitas Karčiauskas.

Pasak restauratorių iš pažiūros nesudėtingas ornamentas iš tiesų atkuriamas labai lėtai. Pagal senąsias technologijas dirbantys meistrai per dieną restauruoja ne daugiau kaip vieną kvadratinį metrą.

„Kai kur ornamentų nėra išvis išlikę. Kur jie matosi, yra tinkuojama tamsiu sluoksniu, tada šviesiu ir tada ornamentas yra nukopijuojamas. Paskui tas šviesus sluoksnis yra nupjaustomas su skalpeliais“, – pasakojo darbus atliekančios UAB „Domus antiquus“ direktorius, darbų vadovas Rimantas Kurlinskas.

Medžio anglys, kalkės ir smėlis – bažnyčios fasadai atkuriami naudojant tik senąsias medžiagas. Projekto vadovai tikisi, kad darbus baigs po dvejų metų.

„Atsižvelgiant į šių metų finansavimą, kai darbams yra skirta apie 50 tūkst eurų, 70 proc prisidėjo Kultūros paveldo departamentas, likusią 28,5 proc – Vilniaus arkivyskupija. Jeigu ir toliau bus toks finansavimas, tai darbus užbaigsime per ateinančius 16–17 metų“, – teigė VĮ „Lietuvos paminklai“ direktoriaus pavaduotojas Valentinas Šimas.

Prie Vilniaus autobusų stoties esančią bažnyčią sunku pastebėti, nes ją vis dar supa automobilių remonto dirbtuvės, gatvių statybos įmonės sandėliai. Tačiau tikimasi, kad Vilniaus savivaldybei pavyks greičiau susitarti su verslininkais ir šie išsikels iš miesto centro. Juolab, kad kažkur po asfaltu, prie bažnyčios buvusiose kapinėse palaidoti ir daug žymių žmonių, pavyzdžiui Laurynas Stuoka–Gucevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...