captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuviško kino kūrimui ir platinimui šįmet skirta daugiau lėšų

Kino sričiai šįmet valstybė skiria 9,5 mln. litų, beveik 2 mln. litų daugiau negu pernai, kai buvo paskirstyta per 6,7 mln. litų.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Kino sričiai šįmet valstybė skiria 9,5 mln. litų, beveik 2 mln. litų daugiau negu pernai, kai buvo paskirstyta per 6,7 mln. litų.

Nuo šių metų pagrindine kino rėmimo institucija tapusio Lietuvos kino centro (LKC) siekiamybė – ženkliai padidinti šią sumą, kuri skiriama ne tik lietuviškų filmų gamybai, bet ir platinimui, populiarinimui bei kino edukacijai.

Pasak LKC direktoriaus Rolando Kvietkausko, metiniam kino gamybos ir sklaidos projektų konkursui šiuo metu pateiktos 89 paraiškos, Kino centras taip pat perėmė 136 paraiškas, kurios buvo pateiktos Kultūros rėmimo fondui.

„Apie pusė paraiškų yra susiję su kino gamyba, apie trečdalis yra lietuviško kino populiarinimo projektų. Šįmet tikimasi baigti keturias ilgo metražo juostas – tris vaidybinius filmus ir vieną dokumentinį, jiems teks mažiau negu pusė viso kino biudžeto“, – sakė R. Kvietkauskas.

Pasak jo, prie paraiškų, perimtų iš Kultūros rėmimo fondo, vertinimo jau dirba penki ekspertai, jas įvertinti planuojama iki vasario mėnesio pabaigos. „Mūsų skelbto metinio konkurso paraiškas vertins septyni šiuo metu formuojamos Kino tarybos nariai. Rezultatai turėtų paaiškėti kovo mėnesį“, – teigė antradienį surengtoje spaudos konferencijoje R. Kvietkauskas.

Pasak direktoriaus, LKC siekis – turėti, sukurti daugiau gero lietuviško kino, o jo finansavimo schema reikalauja didesnės pertvarkos, nes reikia užtikrinti didesnį gaminamų lietuviškų filmų kiekį. „Nes nuo to priklauso ir auditorijos dydis bei susidomėjimas, ką matome iš pastarųjų metų statistikos, nors kino prieinamumas Lietuvoje ir nėra toks, kokį galėtume vertinti kaip patenkinamą. Antras dalykas, kad dideli ambicingi projektai šiandien sunkiai įsivaizduojami be partnerių, todėl skatinsime ir koprodukciją“, – sakė R. Kvietkauskas.

Vykstant spartiems kino industrijos technologiniams pokyčiams, ekspertai numato, kad iki 2015 m. Baltijos šalyse galutinai nunyks analoginis kino platinimas, todėl kino teatrai, kurie nebus skaitmenizuoti, neturės ko rodyti, nes visi nauji filmai bus kuriami skaitmeniniu formatu. Todėl LKC numato, kad skaitmenine įranga galima aprūpinti 30–40 nedidelių nekomercinio (autorinio) kino salių visoje Lietuvoje. Vienos kino salės skaitmenizavimas, R. Kvietkausko žiniomis, kainuotų apie 100 tūkst. eurų (apie 350 tūkst. Lt), todėl reiktų ne tik valstybės, bet ir ES fondų lėšų.

Be kino gamybos ir sklaidos projektų finansavimo, LKC rūpinsis ir naujomis veiklos sritimis. Šiuo metu rengiamos šalies kino edukacijos gairės, ketinama kaupti videoteką, statistiką, veikti lietuviško kino paveldo susigrąžinimo srityje.

Pasak R. Kvietkausko, po praėjusių metų derybų su Rusijos kolegomis jau artimiausiu laiku bus stengiamasi gauti iš „Mosfilmo“ kino studijos 15 pačių garsiausių lietuviškų vaidybinių kino filmų kopijas, kurios bus gaminamos Maskvoje ir kainuos po 4–5 tūkst. eurų, priklausomai nuo filmo apimties.

„Mes kalbame tik apie filmų, kurių neturime Lietuvoje, kopijas, bet tai nesusiję su bendra diskusija dėl kino archyvų susigrąžinimo. Artimiausiu metu planuojamas mūsų kultūros ministro vizitas į Maskvą, tada, matyt, dalis pokalbių bus skirta ir tam“, – kalbėjo R. Kvietkauskas.

Šįmet Lietuvos kinas bus plačiau pristatomas dešimtyje užsienio valstybių, vasario mėnesį LKC dalyvaus Europos kino mugėje Berlyno kino festivalyje.

Planuojama, kad šįmet Lietuvos kino industrija turės galimybę prisistatyti Kanų (Prancūzija), Šefildo dokumentinio kino (Jungtinė Karalystė) ir Arsi (Prancūzija) festivalių metu rengiamose kino mugėse.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...