captcha

Jūsų klausimas priimtas

Europos skaitytojai atranda lietuvių literatūrą

Kol Lietuvos kultūros instituto kvietimu Vilniuje dirbanti lietuvių literatūros vertėja Reeta Tuoresmaki suomiškai bando prakalbinti Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, o Darius Jamesas Rossas angliškai – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, kitus lietuvių literatūros kūrinius skaito Prancūzijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Lenkijoje, Estijoje; kūriniai ir vertėjai susilaukia puikių atsiliepimų, skelbia Lietuvos kultūros institutas.
Lietuvos kultūros instituto nuotr.
Lietuvos kultūros instituto nuotr.

Kol Lietuvos kultūros instituto kvietimu Vilniuje dirbanti lietuvių literatūros vertėja Reeta Tuoresmaki suomiškai bando prakalbinti Dalios Grinkevičiūtės knygą „Lietuviai prie Laptevų jūros“, o Darius Jamesas Rossas angliškai – Dalios Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“, kitus lietuvių literatūros kūrinius skaito Prancūzijoje, Latvijoje, Makedonijoje, Lenkijoje, Estijoje; kūriniai ir vertėjai susilaukia puikių atsiliepimų, skelbia Lietuvos kultūros institutas.

Anot Literatūros vertimų skatinimo programą Lietuvos kultūros institute (LKI) koordinuojančios projektų vadovės Kotrynos Pranckūnaitės, „neseniai mus ne tik pasiekė makedonų kalba išleista Andriaus Tapino „Vilko valanda“, bet ir estiškai prabilusi Alvydo Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“. Sulaukiame vis naujų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų apie Ričardo Gavelio „Vilniaus pokerį“ ir jo vertimą – Prancūzijoje ši knyga jau pelnė per 25-ias recenzijas, apie ją kalbėta radijuje, diskutuota televizijos studijoje, prancūzų knygynuose knyga žymima skaitytojų lipdukais „Kodėl taip ilgai nieko nežinojome apie šį išskirtinį autorių?".

Vokietijoje Leipcigo knygų mugės metu šiemet pristatyta D. Staponkutės „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji odisėja“ taip pat susilaukė teigiamų įvertinimų. Vokiečių rašytoja Maren Schonfeld teigė esanti sužavėta: „Tema – itin europietiška, ir man be galo patinka kalba bei stilius – jis poetiškas, malonu skaityti. Taip pat mane palietė melancholiškumas. Knyga verčia mane galvoti apie Europą, kaip arti ar toli savo mintyse mes esame, apie Tėvynės reikšmę žmonėms ir man pačiai.“

Tuo metu leidyklos „Antolog“, anksčiau makedonų kalba išleidusios R. Gavelio „Vilniaus pokerį“ ir Grigorijaus Kanovičiaus knygą „Ožiukas už porą skatikų“, makedonams pristatyta A. Tapino „Vilko valanda“ savaitiniame elektroniniame kultūros žurnale „Репер“ paskelbta mėnesio knyga.

Prancūzai pakerėti R. Gavelio

Prancūzijos leidėjas „Monsieur Toussaint Louverture“ R. Gavelio „Vilniaus pokerį“ pristato kaip „galiausiai išverstą šiuolaikinės lietuvių literatūros šedevrą“.

Anot LKI Programų ir projektų skyriaus vadovės Rūtos Statulevičiūtės-Kaučikienės, „atrodytų, kad tai – drąsus reklaminis teiginys, tačiau išdidų leidėjo džiugesį atkartoja Prancūzijos literatūros apžvalgininkai ir tinklaraštininkai. Jie ne tik nešykšti skambių epitetų „fantastiškas“, „tobulas“, „fantasmagoriškas“, „košmariškas“, „genialus“, bet ir drąsiai lygina Gavelį su Kafka, Seline`u, Joyce`u, Faulkneriu, Selbiu, Bukowskiu, Orwellu, Krasnahorkai ir kitais pasaulyje pripažintais rašytojais, o „Vilniaus pokerį“ gretina su jau gerai žinomais kūriniais: „Kelione į nakties pakraštį“, „Pilimi“, „Užrašais iš pogrindžio“.

Vertėjai iš viso pasaulio rinksis Kėdainiuose

A. Šlepiko „Mano vardas – Marytė“ estiškai prabilo dėl prieš kelis metus Druskininkuose Lietuvos kultūros instituto organizuoto vertėjų seminaro. Jame dalyvavęs A. Šlepikas, jo skaitytos knygos ištraukos sužavėjo būsimąją knygos vertėją į estų kalbą Tiiną Kattel. O šiuo metu Vilniuje reziduojanti vertėja į suomių kalbą R. Tuoresmaki pasakojo, kad jai buvo labai naudingas prieš dvejus metus Druskininkuose vykęs literatūros vertėjų seminaras.

„Nors ir universitete skaitėme lietuvių literatūrą, turėjome kūrinių sąrašus, bet seminare, kai atvažiuoja rašytojas, kuris pats papasakoja apie savo kūrinį, ar dėstytoja, pasakojanti pastarųjų dvejų metų šiuolaikinės lietuvių literatūros tendencijas – tai reikalinga“, – tvirtina R. Tuoresmaki.

Šių metų rugsėjo 30 – spalio 3 d. institutas vėl organizuoja tokį seminarą – šįkart Kėdainiuose. Vertėjams bus pasiūlyta intensyvi trijų dienų edukacinė-kultūrinė programa. Seminaro dalyvių kelionės į Lietuvą išlaidas, taip pat apgyvendinimo ir maitinimo Kėdainiuose išlaidas apmokės Lietuvos kultūros institutas.

„Į Kėdainius pakviesime 20–25 vertėjus, – pasakoja instituto direktorė Aušrinė Žilinskienė. – Šiuo metu jau baigėme norinčių dalyvauti registraciją ir turime 41 paraišką iš 25 šalių. Manau, kad tokie susitikimai yra labai svarbūs ir mums smagu girdėti, kai vertėjai patvirtina šį reikalingumą.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...