captcha

Jūsų klausimas priimtas

Filmuodami filmą, tikrino istoriją

Vilniuje surengtas eksperimentas, kuriuo siekta įrodyti, kad prieš 7 dešimtmečius partizanai, gerai ginkluotoms Sovietų Sąjungos NKVD pajėgoms, per Kalniškės mūšį, turėjo padaryti gerokai didesnius nuostolius nei skelbiama. Imituotas mūšis taps naujai kuriamo filmo dalimi.
Asociatyvi nuotr., P. Maluko (BFL) nuotr.
Asociatyvi nuotr., P. Maluko (BFL) nuotr.

Vilniuje surengtas eksperimentas, kuriuo siekta įrodyti, kad prieš 7 dešimtmečius partizanai, gerai ginkluotoms Sovietų Sąjungos NKVD pajėgoms, per Kalniškės mūšį, turėjo padaryti gerokai didesnius nuostolius nei skelbiama. Imituotas mūšis taps naujai kuriamo filmo dalimi.

Vilniaus pakraštyje kariai ir savanoriai imitavo prieš septynis dešimtmečius vykusį Lietuvos partizanų ir Sovietų Sąjungos NKVD pajėgų mūšį. Tąkart jis vyko Kalniškėse miške Lazdijų rajone.

Pasak filmo kūrėjų, šis mūšis laikomas lūžiu Lietuvos partizanų pasipriešinimo istorijoje, tačiau jį gaubia netiesos šešėliai.

„Kaip žinote, po Kalniškės mūšio NKVD savo oficialiuose raportuose įrašė, kad tėra 4 žuvę kariai ir 7 sužeisti NKVD nariai. Kautynės vyko maždaug 15 valandų Kalniškės miške. Partizanai gerai pažinojo tą mišką, vėliau buvo įsitvirtinę kalvoje, sunkiai ginkluoti, turėjo pakankamai amunicijos iki tam tikro laiko. Dėl to neabejotina, kad partizanai galėjo padaryti žymiai didesnių nuostolių puolančiam priešui“, – sakė filmo „1945. Kalniškė – lūžio taškas“ kūrėjas Aleksandras Matonis.

Eksperimentą, kuris bus filmo sudėtinė dalis, įgyvendino gerokai mažiau žmonių nei dalyvavo Kalniškės mūšyje: apie 20 savanorių pajėgų karių atliko partizanų vaidmenį ir visi „žuvo“ kovoje, o juos tariamai „puolė“ 85 Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai. Pastarieji skleidėsi pagal NKVD, sovietinę karinę taktiką, judėjo bangomis.

Matonio teigimu, eksperimentas pavyko, nes partizanai įrodė, kad gali sunaikinti  tikrai didelę grupę puolančių karių.

 „Buvo naudojami imitaciniai šoviniai, t.y. be kulkų, tik garsas, tačiau esminis dalykas – ant kiekvieno kario ginklo buvo pritvirtintas specialus lazerinis prietaisas, vadinamasis, „Mails treniruoklis“, kurį kariuomenė įsigijo prieš keletą metų, kuris imituoja šūvį, imituoja kulką. Ant kiekvieno kario kūno buvo įtvirtinti davikliai, pavyzdžiui, ant šalmų, kurie rodė būtent tų lazerinių spindulių pataikymą“, – pasakojo A. Matonis.

Pasak eksperimente dalyvavusių karių, vaidinti raudonarmiečius ne itin malonu, tačiau, kaip ir savanoriams, tai – nauja patirtis.

„Iš tiesų, simpatijos nejaučiame, bet tokia mums iškelta užduotis. Mes esame kariai, mes vykdome įsakymą. Aišku, kai įsiveli į mūšį, tai pamiršti ar tu už raudonuosius kariauji“, – sakė Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono laikinasis pirmos kuopos vadas vyr. ltn. Paulius Kančys.

„Buvo labai įdomu. Iš kovinio rengimo pusės – labai vertinga pamoka. Daliai mūsų gal ir nelabai pasisekė, nes priešo buvo didžiulis pranašumas tiek ugnies galia, tiek skaičiumi, tiek gal ir apmokymų, nes prieš mus kovojo profesinės karo tarnybos kariai, tai jautėsi šitie dalykai, bet pamoka mums buvo labai gera“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų atstovas Julius Židonis.

Filmas „1945. Kalniškė – lūžio taškas“ kino teatrus pasieks pavasarį.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...