captcha

Jūsų klausimas priimtas

Telšių katedrai tvarkyti – Rietavo bažnyčiai numatytos lėšos

Trūkstant 1,5 mln. litų Žemaičių krikšto jubiliejaus 600 metų minėjimo programai įgyvendinti, bus stabdomi darbai Rietavo bažnyčioje ir jiems numatytos lėšos – pusė milijono litų – skiriama būtiniausiems Telšių katedros tvarkybos darbams atlikti.
 
Telšiai.net nuotr.
Telšiai.net nuotr.

Trūkstant 1,5 mln. litų Žemaičių krikšto jubiliejaus 600 metų minėjimo programai įgyvendinti, bus stabdomi darbai Rietavo bažnyčioje ir jiems numatytos lėšos – pusė milijono litų – skiriama būtiniausiems Telšių katedros tvarkybos darbams atlikti.

Šiam kultūros ministro Šarūno Biručio siūlymui pritarė ir Telšių vyskupas Jonas Boruta. Pasak ministro, skirtų 1,5 mln. litų programai įgyvendinti neužtenka, nes reikalinga pabaigti darbus, kurie numatyti programoje.

Kultūros ministerijos duomenimis, Telšių šv. Antano Paduviečio katedros interjero ir šventoriaus tvarkybos darbams dar reikalingi 748 tūkst. litų, fasadui – 334 tūkst., seminarijai -2,8 mln. litų, Varnių šv. Petro ir Pauliaus kriptai, kur palaidoti žemaičių vyskupai, trūksta 169 tūkst. litų.

Vyriausybė 2012 m. iš 5,8 mln. litų Privatizavimo fondo lėšų Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programai skyrė 1,6 mln. litų, nors poreikis buvo apie 4,1 mln. litų.

Žemaičių krikšto ir Žemaičių vyskupystės įsteigimo 600 metų jubiliejaus minėjimo 2009-2017 metų programos priežiūros komisijos posėdyje kultūros ministras sakė, kad Žemaičių krikšto jubiliejaus minėjimo programa, skirta vienam iš svarbiausių Lietuvos istorinių ir kultūrinių įvykių pažymėti, buvo nepelnytai nustumta į šoną, nors tuometė Vyriausybė ir atsakingos institucijos žinojusios apie tikrąjį šios programos finansinį poreikį.

„Nežinau, kas atsitiko, kad politiniame ir kituose lygmenyse tokie reikšmingi dalykai kaip kultūra ir kultūrinio paveldo išsaugojimas galėjo būti taip neįvertinti. Tikiuosi, kad kartu su už paveldo išsaugojimą atsakingais specialistais rasime ir daugiau sprendimų, kurie užtikrins sėkmingą programos įgyvendinimą“, – sakė Š. Birutis.

Ministras kviečia ir kitas institucijas bei politikus prisiimti atsakomybę už tai, kad likus pusei metų iki jubiliejui skirtų kultūrinių renginių pradžios reikia ieškoti lėšų būtiniausiems darbams atlikti.

Vienas svarbiausių Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Vytauto ir Jogailos sprendimų buvo integruoti Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę į Vakarų Europos kultūrą 1387 metais krikštijant Lietuvą pagal Romos katalikų apeigas. Tačiau dėl tuo metu susiklosčiusių istorinių aplinkybių ne visa Lietuva buvo pakrikštyta. Žemaičių krikštas Vytauto ir Jogailos buvo pradėtas tik 1413 metais, o baigtas 1417 metais įsteigiant Žemaičių vyskupystę.

1413 metais Vytautas ir Jogaila plaukė laivais per Žemaitiją Dubysos upe, kelionę baigė pėsčiomis prie Luokės ant Šatrijos kalno. Šios kelionės metu įvairiose Žemaitijos vietovėse buvo pakrikštyta keletas tūkstančių žemaičių.

1417 metais Konstanco Visuotinio Bažnyčios susirinkimo įgalioti Vilniaus vyskupas ir Lvovo arkivyskupas atvyko į Žemaitiją, įsteigė Žemaičių vyskupystę su centru Medininkuose (dabar – Varniai) ir konsekravo pirmąjį žemaičių vyskupą Motiejų Trakiškį. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto rūpesčiu Varniuose buvo pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia, įkurtas Žemaičių vyskupystės centras.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...