captcha

Jūsų klausimas priimtas

Paroda prasidėjo ciklas renginių, skirtų 1863 m. sukilimui

Taikomosios dailės muziejuje paroda apie 1863-ųjų metų sukilimą pradėtas renginių ciklas, skirtas 150-osioms sukilimo metinėms. Muziejininkai, primindami audringus XIX amžiaus Lietuvos įvykius, šiemet rengs edukacines programas ir žygius po sukilimo vietas.
Arturo Grottgerio paveikslas, vaizduojantis 1863 metų sukilimo sceną, Wikipedia nuotr.
Arturo Grottgerio paveikslas, vaizduojantis 1863 metų sukilimo sceną, Wikipedia nuotr.

Taikomosios dailės muziejuje paroda apie 1863-ųjų metų sukilimą pradėtas renginių ciklas, skirtas 150-osioms sukilimo metinėms. Muziejininkai, primindami audringus XIX amžiaus Lietuvos įvykius, šiemet rengs edukacines programas ir žygius po sukilimo vietas.

Dvejus metus Lietuvoje ir Lenkijoje liepsnojęs ir žiauriai numalšintas sukilimas prieš pusantro šimto metų sujaudino dailininką Arturą Grottgerį – jis sukūrė ciklą „Polonia“ ir „Lituania“. Nedidelio formato kreida piešti darbai šiandien saugomi Krokuvos nacionaliniame ir Budapešto muziejuose. Lenkijos institutas Lietuvoje į Vilnių atvežė originalų faksimiles. Esą tokią kilnojamąją parodą bus galima parodyti ne vien tik Taikomosios dailės muziejuje.

„Mes norėjome parodyti tą bendrystę tarp mūsų valstybių, tai, kad bendra istorija nenutrūko, ji tęsiasi. Taigi  norėjome parodyti, kad Lietuva ir Lenkija rengia bendrą parodą svarbiam istoriniam įvykiui, kuris nulėmė mūsų ateitį ir nuvedė į nepriklausomybę“, – kalbėjo parodos kuratorius Andndrzejus  Kierulis.

Lenkų dailininkas Arturas Grottgeris sukilimo įvykius stebėjo iš tolo – tuo metu jis gyveno Vienoje. Paveiksluose – simbolinė įvykių seka, tačiau svarbiausia, pasak kuratorių, bendra ir Lenkijoje, ir Lietuvoje už laisvę kovojusių žmonių istorija. Dvigubai didesnėmis pajėgomis įveikę 70 tūkstančių sukilėlių, caro vietininkai žiauresni buvo Lietuvoje. Primindami 1863-ųjų įvykius Lietuvos muziejai per šiuos metus parengs daugiau nei 60 programų: parodų, žygių, į kuriuos kvies jaunimą, edukacinių programų patiems mažiausiems.   

„Mes labai aktyviai prisimename jau XX a. vidurį – partizaninę kovą, tremtį. Visa tai patyrė sukilėliai dar XIX amžiaus antroje pusėje. Jie buvo žudomi, tremiami į Sibirą, kur atsirado jų pakankamai plačiai Rusijoje pasklidusios gyvenamosios vietos . Visa tai rodo, kad istorija kartojasi“, – sakė Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Raimundas Balza.

Žmonės savo miestuose randa sausio sukilimo atminties vietas, jas bando įjungti į savo atmintį, į savo gyvenimą. 150-osios sukilimo metinės pradėtos minėti ir Lenkijoje. Lenkijos instituto Lietuvoje vadovė sako, kad jos šalyje labai populiaru sukilimo ženklų ieškoti giminės istorijoje, vietos bendruomenės istorijoje. 

„Jūs visi galite atrasti sausio sukilimo ženklus aplink save. Aš manau, kad jau pats ieškojimas yra labai didelis žingsnis ne tik praeitį, bet ir į ateitį“, – kalbėjo Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Malgozata Kasner.

Lietuvos muziejai teigia, kad šiais metais iš saugyklų ištrauks visus 1863-ųjų sukilimą menančius eksponatus, išleis kelis albumus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...