captcha

Jūsų klausimas priimtas

Intelektualinė puota kinomanams – „Eizenšteinas Guanachate“

Kurti biografines dramas šiuolaikiniame kine gana populiaru, tačiau ne taip dažnai pasitaiko, kad kino režisierius imtųsi filmuoti biografinėmis detalėmis paremtą pasakojimą apie kitą kino režisierių. Dar netikėčiau, kai tai daro vienas ekscentriškiausių dabartinio kino kūrėjų, gyvuoju kino klasiku vadinamas Peter Greenaway‘us. Jo filmo herojumi tapo legendinis kino režisierius, scenaristas ir kino teoretikas kaip Sergejus Eizenšteinas, rašoma pranešime spaudai.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Kurti biografines dramas šiuolaikiniame kine gana populiaru, tačiau ne taip dažnai pasitaiko, kad kino režisierius imtųsi filmuoti biografinėmis detalėmis paremtą pasakojimą apie kitą kino režisierių. Dar netikėčiau, kai tai daro vienas ekscentriškiausių dabartinio kino kūrėjų, gyvuoju kino klasiku vadinamas Peter Greenaway‘us. Jo filmo herojumi tapo legendinis kino režisierius, scenaristas ir kino teoretikas kaip Sergejus Eizenšteinas, rašoma pranešime spaudai.

Juosta nė iš tolo neprimena biografiniam filmui būdingo pasakojimo: chuliganiškas, nuo suvaržymų ir apsimestinių dorovės normų laisvas „Eizenšteinas Gvanachuate“ („Eisenstein in Guanajuato“ – angl.) kunkuliuoja gyvenimo aistra, neišsemiama pagrindinio herojaus vaizduote, smalsumu ir įvairiausiais eksperimentais. Vieni „Kino pavasaryje“ rodytą juostą pavadino tikra intelektualine puota, kiti – prasto skonio viršūne, tačiau abejingų jam neliko.

Kontroversiškas filmas kinuose vėl pasirodys nuo rugpjūčio 7 dieną ir šįkart juose užsiliks ilgiau.

Sergejus Eizenšteinas – neabejotinai ryškiausia 20 amžiaus trečiojo dešimtmečio sovietų avangardo figūra, degusi milžiniška aistra kinui. Niekada idėjų nestokojęs kino kūrėjas mėgo tvirtinti, kad filmą galima sukurti iš bet ko, net iš telefonų knygos. Montažo tėvu vadinamas kino režisierius mėgo plėtoti filmo dramaturgiją, kurti metaforas ir asociacijas, eksperimentuodamas su montažo galimybėmis. Kertiniai jo filmai – nebylieji „Streikas“, „Šarvuotis Potiomkinas“, „Spalis“, istoriniai epiniai darbai „Aleksandras Nevskis“ ir „Ivanas Rūstusis“.

P. Greenaway‘us nesiekia tvarkingai papasakoti S. Eizenšteino biografijos. Nuo pat jaunystės susižavėjęs ankstyvojo kino meistro darbais jis žongliruoja Eizenšteino gyvenimo ir kūrybos faktais ir gilinasi į mįslingą jo gyvenimo tarpsnį, kai režisierius išvyko į Meksiką kurti filmo apie revoliuciją „Tegyvuoja Meksika!“.

P. Greenaway‘us įsitikinęs, kad būtent kelionė į užsienį – iš pradžių į Vakarų Europą, paskui į JAV ir galiausiai į Meksiką pakeitė S. Eizenšteino kūrybą. Bekeliaudamas jis sutiko daugelį svarbių to meto kultūrinio gyvenimo asmenybių: Vsevolodą Pudovkiną, Dzigą Vertovą, Čarlį Čapliną, Luisą Bunuelį, Jeaną Cocteau, Kazimirą Malevičių, Sergejų Prokofjevą, Dmitrijų Šostakovičių ir daugelį kitų. Visos šios pažintys jam atvėrė naujas perspektyvas.

„Eizenšteinas Gvanachuate“ desovietizuoja S. Eizenšteino asmenybę ir atskleidžia visiškai kitokią jo pusę. P. Greenaway‘aus S. Eizenšteinas negali nustygti vietoje nuo naujų pojūčių ir patirčių gausos, išgyvena vidinę revoliuciją, atrasdamas save, savo kūną, pajusdamas aistrą gražuoliui gidui Palomino.

Kaip teigia P. Greenaway‘us, visas filmas yra apie seksą ir mirtį, graikų mitologijoje įvardijamą kaip Erotą ir Tanatą. Jame kyla daugybė konfliktų, nagrinėjančių šias dvi pagrindines žmogaus egzistencijos puses, žyminčias gyvenimo pradžią ir pabaigą. Šios temos itin ryškios ir S. Eizenšteino kūryboje. Beje, neretai pagrindinis filmo veikėjas pasirodo visiškai nuogas, todėl filmui skirtas amžiaus cenzas N-18.

P. Greenaway‘us S. Eizenšteiną atrado atsitiktinai vos 17 metų ir vis dar yra didžiulis jo gerbėjas. Jis iki šiol iš naujo peržiūri savo kino herojaus filmus, yra perskaitęs visus į anglų kalbą išverstus S. Eizenšteino veikalus, įsigijęs visas apie jį išleistas biografijas – ir geras, ir prastas. Jis net kelis kartus aplankė S. Eizenšteino biblioteką Maskvoje, kaskart pasamdydamas vis kitą gidą ir taip tikėdamasis išgirsti kažką naujo.

„Eizenšteino Gvanachuate“ režisierius prisipažįsta, kad vienas sunkiausių uždavinių buvo atrasti aktorių, kuris įkūnytų ekscentriškąjį kino kūrėją. Po ilgų paieškų Rusijoje, Italijoje P. Greenaway‘us pagaliau surado tinkamą aktorių Kopenhagoje. Elmeris Bäckas ne tik išsiskyrė dideliu fiziniu panašumu į sovietų kino kūrėją, bet ir greitai pademonstravo rusišką anglų kalbos akcentą ir neišsigando atvirų filmo scenų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...