captcha

Jūsų klausimas priimtas

Bendrinės lietuvių kalbos žodyno redaktorė: žodynas – autorinis darbas

Žodynas nėra sudarytas, tai – autorinis darbas, tvirtina šiuo metu rengiamo Bendrinės lietuvių kalbos žodyno vyriausioji redaktorė dr. Danutė Liutkevičienė. Anot jos, klaidinga manyti, kad žodynų sudarytojai tiesiog pasinaudoja jau esama informacija ir viską sudeda į vieną vietą.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

Žodynas nėra sudarytas, tai – autorinis darbas, tvirtina šiuo metu rengiamo Bendrinės lietuvių kalbos žodyno vyriausioji redaktorė dr. Danutė Liutkevičienė. Anot jos, klaidinga manyti, kad žodynų sudarytojai tiesiog pasinaudoja jau esama informacija ir viską sudeda į vieną vietą.

„Žodynas – autorinis darbas. Ką reiškia autorinis? Visų pirma, turime susirinkti žodžius, kuriuos dėsime į žodyną. Reikia padaryti didžiulę atranką. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodytų. Žinoma, naudojamės ir kitų žodynų medžiaga, žiūrime, kokie žodžiai yra vartosenoje. Patys turbūt žinote, kad yra begalė naujų žodžių. Ar jau verta į žodyną dėti tuos žodžius, ar neverta? Reikia apsispręsti, išsiaiškinti. Tik tada juos dedame. Pirmiausia – vyksta atranka“, – LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ apie žodyno sudarymo subtilybes pasakoja D. Liutkevičienė.

– Šiuo metu yra baigiamas rengti Bendrinės lietuvių kalbos žodynas. Kada šiuo žodynu jau bus galima naudotis internete?

– Tai – gal nevisiškai tikslus klausimas. Šiuo žodynu jau dabar galima naudotis, nes maždaug 10 raidžių internete jau yra. Jos – visiškai baigtos. Jau yra įkelti visi tų raidžių žodžiai su reikšmėmis, pavyzdžiais, kirčiuotėmis ir t. t. Tai jau prieinama visuomenei. Mes dirbame taip – padarome raidės gabaliuką ir iš karto dedame į internetą, kad žmonės galėtų jį matyti.

– Jeigu jau keletas raidžių yra internete, kaip patekti į tą žodyną?

– Adresu www.bkz.lki.lt.

– Kokios raidės jau yra?

– Raides dedame ne iš eilės. Tai darome dėl labai paprastos priežasties – kaip žinote, kai kurios raidės turi priešdėlinių veiksmažodžių, todėl, kol neapibrėžtas nepriešdėlinis veiksmažodis, tol negalime apibrėžti priešdėlinio. Dabar dedame nepriešdėlines raides – b, c, č, h, j, z. Turbūt dar kažką praleidau. Taip pat yra įkeltos pradžios raidžių d, m, n.

– Šiomis raidėmis jau galima naudotis? Tai nėra bandomasis variantas?

– Ne, tai nėra bandomasis variantas. Net vizualiai išskiriame raides – mėlynos raidės rodo, kad sąrašas visiškai baigtas, raudonos – kad pradėtas, įdėti tik gabaliukai, o juodos, kaip galima pamatyti patiems, dar neaktyvios, nes jų dar nėra.

– Gal galite truputį plačiau papasakoti apie patį žodyną?

– Mane asmeniškai visada labai erzina, kai sako, kad žodynas yra sudarytas. Labai nepatinka žodis „sudarytas“. Atrodo, kad paėmėme kažkokius jau sudarytus gabaliukus, suklijavome į visumą ir tuo mūsų darbas baigėsi. Taip anaiptol nėra.

Žodynas – autorinis darbas. Ką reiškia autorinis? Visų pirma, turime susirinkti žodžius, kuriuos dėsime į žodyną. Reikia padaryti didžiulę atranką. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodytų. Žinoma, naudojamės ir kitų žodynų medžiaga, žiūrime, kokie žodžiai yra vartosenoje. Patys turbūt žinote, kad yra begalė naujų žodžių. Ar jau verta į žodyną dėti tuos žodžius, ar neverta? Reikia apsispręsti, išsiaiškinti. Tik tada juos dedame. Pirmiausia – vyksta atranka.

Pasimokę iš ankstesnių žodynų patirties, supratome, kad kai kuriuos žodžius reikia apibrėžti ir prie jų dirbti ne pagal abėcėlę. Žodžius reikia suskirstyti teminėmis grupėmis. Pavyzdžiui, religija, kompiuterija, botanika. Yra daugybė terminų. Yra atskiros veiksmažodžių grupės, pavyzdžiui, veiksmažodžiai su priesaga -inti yra panašūs, juos reikia apibrėžti vienodai. Tokiu būdu išlaikomas sistemiškumas, todėl žodžius pirmiausia rašėme temomis. Tuomet, žinoma, liko dalis žodžių, kurių neverta skirstyti į mažesnes temas. Tada juos rašėme abėcėliškai.

Po to vyko viso žodyno teminis redagavimas. Tai buvo daroma pagal tas pačias temas. Dabar jau yra pasiektas toks etapas, kai žodynas parašytas ir suredaguotas pagal temas. Visą žodyną jau pagal abėcėlę redaguojame iš eilės. Tai iš tiesų yra labai didelis darbas. Galų gale, nuo to laiko, kai parašėme kai kuriuos žodžius, praėjo nemažai laiko – atsirado naujų terminų ar naujų kasdienių žodžių, kurie tuo metu, kai rašėme, nepateko. Redaguodami žodyną ne šiaip kokius kablelius dėliojame, bet tiesiog peržiūrime visą medžiagą. Jeigu kažko trūksta, įtraukiame. Pasižiūrime, ar neatsirado naujų reikšmių. Kitaip tariant, tą žodyną dar gerokai koreguojame.

– Iš Jūsų pasakojimo suprantu, kad žodynas yra rengiamas jau keletą metų. Kiek žmonių su juo dirba? Tikriausiai, ne vienas ir ne du.

– Be abejo. Žodynas rengiamas jau senokai, bet į internetą raides pradėjome dėti 2013 m. Šiuo metu žodyną rengia tik penki žmonės. Deja, tai yra mažai. Buvo etapų, kai tai darė aštuoni žmonės, buvo – kai tik trys.

– Kokia, planuojama, bus žodyno apimtis?

– Nėra taip paprasta atsakyti į šį klausimą, bet preliminariai jo apimtis turbūt bus 250–300 autorinių lankų. Dabar esame įdėję 40 autorinių lankų, bet, kad žmonės jau galėtų naudotis mūsų juodraščiais, įdėjome atskirą žodyno dalį, kurią pavadinome antraštynu. Vienas antraštynas – 80 autorinių lankų. Antraštyne yra sukirčiuoti antraštiniai žodžiai su vienu pavyzdžiu, kad žmonės galėtų bent orientuotis, kokie žodžiai bus tame žodyne, ar žodis taisyklingas, ar netaisyklingas. Taip pat parodyta minimali vartosena.

– Kuo šis žodynas skirsis nuo Dabartinės lietuvių kalbos žodyno, kuriuo dabar ir naudojamės?

– Turiu pasakyti, kad Dabartinės lietuvių kalbos žodynas be jokios abejonės yra geras žodynas ir ilgą laiką iš tiesų tai buvo savotiškai vienintelis norminamasis žodynas, tačiau reikia atnaujinimų. Visų pirma, pridėjome daug naujos leksikos. Bandėme skaičiuoti – pridėta apie 9 tūkst. naujų žodžių. Naujų reikšmių net neskaičiavome.

Kitas dalykas, mūsų žodyne neliks kai kurių pasenusių, retesnių tarminių žodžių. Ne todėl, kad jie kažkuo blogi, bet tiesiog manome, kad dabartinei kalbai jie galbūt nėra tokie aktualūs. Visada reikia nepamiršti, kad yra ir Didysis lietuvių kalbos žodynas, ir tas pats Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kurie niekur nedings. Tie žodžiai liks ten.

Taip pat atsisakėme lizdinio žodžių pateikimo būdo. Tai reiškia, kad visi mūsų žodžiai yra antraštiniai – viename lizde yra vienas antraštinis žodis. Dabartinės lietuvių kabos žodyne viename lizde buvo kai kurie prieveiksmiai, būdvardžiai, net kai kurie veiksmažodžiai. Mes juos visus išskaidėme. Kiekvienas antraštinis žodis yra apibrėžiamas, skiriamos reikšmės, nurodoma kirčiuotė, jeigu tai yra kirčiuojamas žodis, ir pateikiami pavyzdžiai.

Dar vienas dalykas – kirčiuojame ir pavyzdžius – ne tik antraštinį žodį, bet ir visą jo aplinką. Manome, kad vartotojas savotiškai yra pamokomas. Bent jau akis užkliūna, kaip vienas ar kitas žodis kirčiuojamas, todėl pavyzdžius kirčiuojame. Į bendrą tekstą dedame ir kai kuriuos tikrinius daiktavardžius. Kartais žmonės nustemba, mano, kad tai – labai didelė naujovė. Iš tiesų tai – jokia naujovė. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne taip pat buvo tikrinių žodžių, tik jie buvo pateikti atskirai – priede. Dabar juos dedame į bendrą tekstą. Manome, kad taip ir turėtų būti. Pavyzdžiui, jeigu yra pavadinimas „Anglija“, jis atsiduria šalia „anglas“, „angliškas“, „angliškai“ ir pan.

– Kaip suprantu, šiame žodyne bus pateikti tik taisyklingi ir tik dabar vartojami žodžiai?

– Pirmoji dalis – teisinga, antroji – ne visai. Žodžiai, be abejo, bus tik taisyklingi, bet ne vien vartojami dabar. Kai kurie žodžiai yra labai dažni, nors šiuo metu nelabai vartojami, bet jie yra mūsų rašytojų kūriniuose. Juos išmesti tarsi nekyla ranka.

– Sakydama – mūsų rašytojų kūriniuose – Jūs turite galvoje kokio laikotarpio kūrėjus?

– Turiu omenyje ne tokią seną, bet kad ir kaimiškąją leksiką. Nesu tikra, kad kiekvienas miestietis žino, kuo svirnas skiriasi nuo klėties. Tokius žodžius dedame. Dedame tik taisyklingus, norminius žodžius, tačiau įtraukiame ne tik prestižinį variantą, bet ir šalutinę normą. Net ir savo pratarmėje pabrėžiame, kad šalutinė norma vis tiek yra norma. Jokiu būdu negalima jos išbraukti, keisti vien pagrindine, kaip mėgsta daryti kai kurie redaktoriai. Tai – taip pat vartotini dalykai. Į žodyną dedame ir šnekamosios kalbos žodžių. Žinoma, jie turi būti taisyklingi.

– Jūs jau užsiminėte, kad bus įtraukiamas ir prestižinis, ir kiti variantai. Ar taip pat bus ir prestižinis, ir kiti kirčiavimo variantai?

– Taip, bus abu variantai, tačiau pavyzdžiuose bus tik pagrindinis. Prie antraštinio žodžio bus prirašomas ir šalutinis.

– Ar bus šio žodyno popierinis variantas?

– Labai tikimės, kad bus. Mūsų vizija būtų tokia – pirmiausia parengiame internetinį variantą. Jį rengdami, kaip ir dabar, nuolat taisome, kai pastebime ką nors negera ar tiesiog reikia ką nors papildyti. Kai jau pabaigsime visas raides, tada norėtume išleisti ir popierinį variantą.

– Kaip Jūs manote, kam šis žodynas bus naudingas? Kas juo naudosis?

– Visada bandau būti optimiste ir įsivaizduoju, kad jis bus reikalingas daug kam. Be jokios abejonės, pirmiausia – redaktoriams, vertėjams ir apskritai kalbos tvarkytojams. Be to, iš tokio žodyno bus galima daryti ir dvikalbius žodynus. Dabar kaip pagrindas dažniausiai paimamas Dabartinės lietuvių kalbos žodyno lietuviškas korpusas. Jis verčiamas į kitą kalbą. Tikiuosi, kad ateityje tuo korpusu taps Bendrinės kalbos žodynas. Žinoma, labai norėčiau tikėtis, kad žodynu naudosis tie žmonės, kuriems yra brangi lietuvių kalba, kurie nori kalbėti taisyklingai, turtingai ir nori pasitikslinti vieno ar kito žodžio reikšmę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...