captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baroko orkestro dirigentas: muzika gali tapti dar viena vaiko gimtąja kalba

Muzika yra kitoks būdas bendrauti su vaiku, ir tam nereikia didžiulio išmanymo – pakanka tiesiog būti mama ar tėčiu, LRT KLASIKAI sako Vroclavo baroko orkestro dirigentas, Lenkijos muzikos forumo direktorius Andrzejus Kosendiakas. „Muzika yra kitoks kelias bendrauti su vaiku. Muzikos kalbą galima išmokti per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Jei tuo metu dainuosi savo vaikui, muzika taps jo gimtąja kalba. Taigi, kad jau taip paprasta, kodėl mums neišmokius savo vaikų dar vienos kalbos?“ – klausia neseniai Lietuvoje viešėjęs menininkas.
AFP/Scanix nuotr.
AFP/Scanix nuotr.

Muzika yra kitoks būdas bendrauti su vaiku, ir tam nereikia didžiulio išmanymo – pakanka tiesiog būti mama ar tėčiu, LRT KLASIKAI sako Vroclavo baroko orkestro dirigentas, Lenkijos muzikos forumo direktorius Andrzejus Kosendiakas. „Muzika yra kitoks kelias bendrauti su vaiku. Muzikos kalbą galima išmokti per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Jei tuo metu dainuosi savo vaikui, muzika taps jo gimtąja kalba. Taigi, kad jau taip paprasta, kodėl mums neišmokius savo vaikų dar vienos kalbos?“ – klausia neseniai Lietuvoje viešėjęs menininkas.

Nors A. Kosendiako pagrindinė sritis – klasikinė muzika, vis dėlto, pabrėžia jis, koncertuose ir festivaliuose pristatoma ne tik ji: „Netgi festivalio atidarymo metu bus atliekamas įprastas koncertas, o vėliau – technomuzikos pasirodymas. [...] Pagrindinė idėja yra dalytis auditorija, ir, jei jauni žmonės mėgsta technomuziką, toje pačioje erdvėje jie gali susitikti su J. S. Bacho gerbėjais.“

– Šis kolektyvas buvo įkurtas 2006 m. ir Lenkijoje tai vienintelis senosios muzikos orkestras, grojantis autentiškais instrumentais.

– Yra ir kitų orkestrų, bet šis priklauso tokioms institucijoms, kaip filharmonija ir Nacionalinis Lenkijos muzikos forumas. Šis forumas buvo įkurtas pernai, sujungus tarptautinį muzikos festivalį „Wratislavia Cantans“ ir Nacionalinės filharmonijos veiklą, tad dabar šiai organizacijai priklauso ir Vroclavo baroko orkestras.

– Kaip kilo idėja sukurti senosios muzikos orkestrą?

– Festivalis „Wratislavia Cantans“ yra labai žymus, turi gilias tradicijas, šiais metais bus švenčiamas festivalio 50-metis. Jis daugiau siejamas su vokaline muzika – chorais, solistų pasirodymais su orkestru. Per pastaruosius 50 metų mes turėjome galimybę išgirsti tikrai pačius geriausius orkestrus, geriausius atlikėjus, grojančius senosios muzikos instrumentais. Tai buvo didžiulis postūmis, puiki proga juos stebėti, klausytis jų, mokytis iš jų. Pats, būdamas muzikas, prieš 30 metų įkūriau senosios muzikos ansamblį „Collegio di Musica Sacra“. Dabar Lenkijoje daug žmonių gali tai daryti, groti tokią muziką. Daugelyje aukštųjų muzikos mokyklų gali studijuoti senąją muziką. Dabar tikrai daug žmonių, mėgstančių klausytis tokios muzikos, ji labai populiari tarp Vakarų klasikinės muzikos mėgėjų, tad mes rengiame vis daugiau tokių koncertų.

– Papasakokite apie instrumentus, kuriais grojate, apie jų specifiką. Kaip ieškote autentiškumo?

– Mes siekiame atlikti muziką taip, kaip ji buvo atliekama prieš daugelį metų. Žinoma, tam reikia turėti senus instrumentus arba jų kopijas – pavyzdžiui, mes naudojame medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų kopijas. Bet styginiai instrumentai mažai pakitę, išskyrus jų stygas ir pačius kontrabosus. Vis dėlto tokių instrumentų nepakanka. Labai svarbu gebėti perteikti, kas kompozitoriaus parašyta natose. Nes paprastai gauni natas ir nuolatos klausinėji savęs, kaip tai atlikti, abejoji labiau nei XIX–XX a. parašyta muzika. Būtina žinoti, kokiu būdu toji muzika buvo atliekama, kaip muzikantai grojo tuo metu ir kas buvo svarbu. Mes turime įsisavinti skirtingus muzikos stilius. Bet netgi to neužtenka... Viskas: instrumentai, muzikinės žinios, praeities epochų pažinimas, – labai reikalinga. Bet gyvename šiandien, mes išreiškiame save, taigi išeina įdomi praeities ir šiandien gyvenančio žmogaus patyrimo jungtis. Juk muziką atliekame žmogui, gyvenančiam dabar, o ne tam, kuris gyveno prieš 300 metų.

– Turite pažinti ir savo klausytojus.

– Manau, klausytojai tikisi tiesos. Labai svarbu, kad žmonės mumis pasitiki. Mes didžiuojamės, kad išmanome, kokiu būdu atlikti tokią muziką. Ir, jeigu jie pajunta mūsų interpretaciją, mes labai džiaugiamės. Taip pat esu „Wratislavia Cantans“ festivalio vadovas. Festivalio repertuaras toks, kad viename koncerte atliekamos labai skirtingų laikotarpių kompozicijos. Ir klausytojai tiesiog pajunta, kad visa tai yra labai arti. Pavyzdžiui, XV a. ir šiuolaikinė muzika. Tai galbūt kaip kita kalba, stilius, bet muzikos esmė ta pati. Kartais klausydamas muzikos gali suprasti, kad gerai žinomas kūrinys nuskamba visiškai naujai, kai girdi jį tarp kitų epochų kūrinių, kitame kontekste.

– Manote, kad šiuolaikinė ir senoji muzika yra ne taip jau toli viena nuo kitos?

– Taip, manau, kad muzika – tarsi skirtingos kalbos. Bet tai, ką ja norime perduoti, ir esmė nesikeičia.

– Lietuvoje atlikote tris Johanno Sebastiano Bacho kantatas. O kokią muziką atliekate kitomis progomis?

– Paprastai grojame XVIII a. muziką, kartais – XVII a., taip pat – romantinę. Lapkritį atliksime Frederico Chopino koncertą, Ludwigo van Beethoveno simfonijas. Taigi tai gana didelė muzikos istorijos dalis. Asmeniškai aš labiausiai domiuosi XVII a. ir XVIII a. kūryba, bet galiu diriguoti ir šiuolaikinę ar XIX a. muziką. Lietuvoje atlikome tris J. S. Bacho kantatas. Savaitę prieš tai įrašinėjome kompaktinę plokštelę kartu su vokaliniu dainininkų kvartetu „a capella“ vėlyvojo XVII a. lenkų kompozitoriaus Bartlomiejaus Pekelio kūrinius. Šios kompozicijos buvo parašytos „prima pratica“ – senuoju polifoniniu stiliumi. Labai greitai festivalyje „Wratislavia Cantans“ atliksime Baroko epochos muziką ir t. t. Šis orkestras gali atlikti kompozicijas, sukurtas nuo XVII a. pradžios iki 1950 m.

Kodėl J. S. Bacho kantatos? Juk tai labai įdomu, nes turbūt nedaug žmonių žino, kad J. S. Bachas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio, Saksonijos kurfiursto, Augusto III kompozitorius. J. S. Bachas sukūrė šias kantatas Augusto III šeimai ir muziką Kristianos Eberhardinos laidotuvėms. Įdomu, nes, jei sutikčiau žmonių iš Vokietijos ir pasakyčiau, kad J. S. Bachas buvo Lenkijos karaliaus kompozitorius, muzikantas, jie nustebtų: „Ką? Kodėl? Tai tikra nesąmonė.“ Bet pačiam J. S. Bachui tai buvo labai svarbu, nes taip jis galėjo užimti gana aukštą poziciją. Greičiausiai už šią muziką negavo papildomų pinigų, bet garbė kurti karališkajai šeimai buvo ypatinga. Tuo metu jis gyveno ir kūrė Drezdene, nes šeimos rūmai buvo tame mieste ir Varšuvoje.

Tuo metu pagrindinis karališkosios šeimos kompozitorius buvo čekas Janas Dismas Zelenka, bet J. S. Bachui buvo suteikta garbė parašyti keletą kūrinių, skirtų kai kurioms šeimos progoms. Mano pirminė idėja buvo atlikti šias kantatas trijose sostinėse – Drezdene, Varšuvoje ir Vilniuje, bet galiausiai mes jas atlikome, Vroclave, Varšuvoje ir Vilniuje. Kantata „Gauskit, būgnai. Skambėkit trimitai“ geriau žinoma kaip J. S. Bacho „Kalėdų oratorija“. Originalas iš tiesų buvo skirtas Augusto III šeimos šventei, o po metų J. S. Bachas surado naują tekstą jau sukurtai muzikai ir pritaikė jį „Kalėdų oratorijai“. Turbūt dauguma atpažįsta, kad tai – ta pati muzika.

– Papasakokite apie muzikinį Vroclavo gyvenimą, nes daugiau žinome apie tai, kas vyksta Varšuvoje, Krokuvoje. Kas dabar vyksta Vroclave?

– Galbūt papasakosiu apie mūsų organizaciją. Aš esu Nacionalinio muzikos forumo vadovas. Šiai organizacijai priklauso kelios meninės raiškos grupės ir keli festivaliai. Mums priklauso nacionalinės filharmonijos orkestras, kamerinis orkestras „Leopoldinum“, Vroclavo baroko orkestras ir choras, kuris yra tikrai europinio lygio choras. Taip pat – berniukų choras bei daugybė kamerinių ansamblių, tokių kaip Lutoslavskio kvartetas ar lenkų violončelių kvartetas ir kiti. Mes rengiame daug festivalių. Tai – jau minėtas „Wratislavia Cantans“, „Jazztopad“, „Musica Elektronica Nova“ – naujosios elektroninės muzikos festivalis, „Musica Polonica Nova“ – Lenkijos naujosios muzikos festivalis, LEO festivalis, „Forum Musicum“ ir kiti. Kiekvienais metais surengiame apie 700 renginių.

– Juk tai du per dieną.

– Kartu daug dėmesio skiriame edukacinei programai. Mes pradedame mokyti muzikos prenataliniu nėštumo laikotarpiu – mokome nėščias moteris dainuoti lopšines. Tai darome ligoninėse, mokyklose, įvairiose vietose, ir ne tik Vroclave. Stengiamės išplėsti šią programą visoje Lenkijoje, manau, turėtume turėti partnerių ir Lietuvoje. Labai svarbu dainuoti nuo vaikystės, ypač kūdikiams. O lopšinės susijusios su tradicijomis, kurias turi kiekviena šalis. Man labai patinka ši programa, be to, ji vykdoma darželiuose, vidurinėse mokyklose ir pagyvenusiems žmonėms. Programa susijusi ir su choru „Chorų melomanai“ – per koncertą gali prisijungti norintys dainuoti kartu, žinoma, iš anksto tuos kūrinius išmokę. Nacionalinis forumas susijęs ne tik su muzika.

Kalbant apie operą, reikia pasakyti, kad jie rengia ir didžiulius, atvirose erdvėse vykstančius renginius. Jie tai daro labai gerai, renginius lanko tūkstančiai žmonių. Žinoma, yra ir muzikos akademija, ir daug mažesnių meninių grupių. Pasiūla labai didelė ne tik klasikinės muzikos mėgėjams. Juk ypač jauni žmonės mėgsta kitus muzikinis stilius, o mes dažnai šiuos, atrodo, skirtingus, dalykus sujungiame. Be abejo, pagrindas yra Vroclavo filharmonija, bet mes pristatome ne tik klasikinę muziką. Netgi festivalio atidarymo metu bus atliekamas įprastas koncertas, o vėliau – technomuzikos pasirodymas.

– Taigi mėgstate viską šiek tiek sumaišyti?

– Pagrindinė idėja yra dalytis auditorija, ir, jei jauni žmonės mėgsta technomuziką, toje pačioje erdvėje jie gali susitikti su J. S. Bacho gerbėjais.

– Taigi tai ne tik teatro miestas?

– Tiesa, čia yra didžiulė teatro tradicija – Grotowskio, Tomaszewskio teatras ir kiti...

– Galbūt vyksta bendradarbiavimas tarp muzikų ir aktorių, režisierių?

– Taip, be abejo. Yra festivalis LEO, rengiamas orkestro „Leopoldinum“. Jų festivalyje muzika jungiama su kitais menais – teatru, šokiu, audiovizualiniais projektais. Atveriamas platesnis žvilgsnis į skirtingas menines praktikas.

– Tai – miestas, kuriame yra visko:  nuo lopšinių iki aukščiausio lygio klasikinės muzikos ir kitos meninės veiklos.

– Pirmiausia – lopšinės. Labai svarbu, kad mes suvoktume, kokiu būdu vaikas gali komunikuoti su pasauliu savo gyvenimo pradžioje. Juk ne per akis. Jau dvidešimtą nėštumo savaitę vaikas girdi viską, kas vyksta aplink. Girdi mamos balsą, todėl labai svarbu kalbėtis su savo vaikeliu, kalbėti ir dainuoti jam. Manau, tada daug paprasčiau paaugliui tampa rasti kelią į meną. Ne tik į muziką.

Dar svarbu, kad muzikos menas būtų bekompromisis. Manau, kompromisai labai svarbūs socialiniame gyvenime. Kasdieniame gyvenime, ne tik diplomatiniuose, bet ir asmeniniuose santykiuose svarbu vienam kitą gerbti. Tokie kompromisai, lydintys mus kiekvieną dieną, yra labai svarbūs, bet mene – jokiu būdu. Jei manai, kad mene gali būti daugiau ar mažiau gerai, tai reiškia, kad apskirtai toks menas neturėtų būti priimtinas. Todėl mes ir statomės labai gerą salę. Jei turite per daug pinigų, pastatote kažkokią nesąmonę, jei turite ne tiek daug, turite apmąstyti savo darbus. Turite pastatyti kažką ypatingo, nes kitos progos nebus.

– Ar, ugdant vaikus, reikia didžiulio išmanymo?

– Visiškai pakanka tiesiog būti mama, kalbėtis su vaiku ir dainuoti jam.

– Ar tai programa tik mamoms ar ir tėveliams?

– Tai programa ir tėvams, ir seneliams – visiems, kurie nori stabtelėti ir pamąstyti. Vaikai gali labai anksti, būdami trejų, ketverių metų, naudotis kompiuteriu, išmaniaisiais telefonais ir kitais panašiais dalykais. Bet juk nepakanka tiesiog įsijungti muziką. Taigi muzika yra kitoks kelias bendrauti su vaiku. Muzikos kalbą gali išmokti per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Jei tuo metu dainuosi savo vaikui, muzika taps jo gimtąja kalba. Taigi, kad jau taip paprasta, kodėl gi mums neišmokius savo vaikų dar vienos kalbos?

 

 

 

– Pirmiausia – lopšinės. Labai svarbu, kad mes suvoktume, kokiu būdu vaikas gali komunikuoti su pasauliu savo gyvenimo pradžioje. Juk ne per akis. Jau dvidešimtą nėštumo savaitę vaikas girdi viską, kas vyksta aplink. Girdi mamos balsą, todėl labai svarbu kalbėtis su savo vaikeliu, kalbėti ir dainuoti jam. Manau, tada daug paprasčiau paaugliui tampa rasti kelią į meną. Ne tik į muziką.

Dar svarbu, kad muzikos menas būtų bekompromisis. Manau, kompromisai labai svarbūs socialiniame gyvenime. Kasdieniame gyvenime, ne tik diplomatiniuose, bet ir asmeniniuose santykiuose svarbu vienam kitą gerbti. Tokie kompromisai, lydintys mus kiekvieną dieną, yra labai svarbūs, bet mene – jokiu būdu. Jei manai, kad mene gali būti daugiau ar mažiau gerai, tai reiškia, kad apskirtai toks menas neturėtų būti priimtinas. Todėl mes ir statomės labai gerą salę. Jei turite per daug pinigų, pastatote kažkokią nesąmonę, jei turite ne tiek daug, turite apmąstyti savo darbus. Turite pastatyti kažką ypatingo, nes kitos progos nebus.

– Ar, ugdant vaikus, reikia didžiulio išmanymo?

– Visiškai pakanka tiesiog būti mama, kalbėtis su vaiku ir dainuoti jam.

– Ar tai programa tik mamoms ar ir tėveliams?

– Tai programa ir tėvams, ir seneliams – visiems, kurie nori stabtelėti ir pamąstyti. Vaikai gali labai anksti, būdami trejų, ketverių metų, naudotis kompiuteriu, išmaniaisiais telefonais ir kitais panašiais dalykais. Bet juk nepakanka tiesiog įsijungti muziką. Taigi muzika yra kitoks kelias bendrauti su vaiku. Muzikos kalbą gali išmokti per pirmuosius trejus gyvenimo metus. Jei tuo metu dainuosi savo vaikui, muzika taps jo gimtąja kalba. Taigi, kad jau taip paprasta, kodėl gi mums neišmokius savo vaikų dar vienos kalbos?

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...