captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Rinkevičius: nemėgstu apibendrinimų, esą Lietuvoje – blogai, o kažkur gerai

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) vadovui Gintarui Rinkevičiui dinamiškas kūrybinis gyvenimas leidžia pamiršti nemalonius suvaržymus gimtinėje.
G. Rinkevičius, BFL nuotr.
G. Rinkevičius, BFL nuotr.

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) vadovui Gintarui Rinkevičiui dinamiškas kūrybinis gyvenimas leidžia pamiršti nemalonius suvaržymus gimtinėje.

„Sunku susitaikyti su tuo, kad reikia prašyti leidimo diriguoti savo vadovaujamam LVSO. Tačiau prieš metus nustatyta tvarka tebegalioja, – atskleidė 52 metų G. Rinkevičius. – Mano kūrybinis gyvenimas per daug įdomus, kad skųsčiausi.“

Per darbus maestro pasimiršta ir tai, kad LVSO rengiamus koncertus jis diriguoja nemokamai.

Neseniai G.Rinkevičius grįžo iš koncertų Rusijoje, kad rengtų su LVSO ir dainininkais Lilija Gubaidulina bei Edgaru Montvidu orkestro 24-ojo gimtadienio programą. Ji skambės Kaune, Vilniuje ir Klaipėdoje.

Pastaruoju metu jūs daug koncertuojate Rusijoje su Maskvos orkestrais, o už veiklą su Novosibirsko kolektyvu vienas Rusijos žurnalas jus netgi nominavo Metų asmenybės titului. Ar viliojami pasiūlymai svetur vis dėlto neverčia riboti krūvio Lietuvoje?

Būna, kad dėl koncertų svetur nediriguoju Lietuvoje. Bet tai yra normalu.

Labai džiaugiuosi, kad kviečia koncertams geriausi Rusijos orkestrai. Jiems diriguoti – kūrybinis džiaugsmas, nes tai – pasaulinio lygio kolektyvai.

Neseniai koncertavau su Dmitrijaus Jurovskio vadovaujamu Rusijos valstybiniu simfoniniu bei Vladimiro Spivakovo vadovaujamu Rusijos filharmonijos simfoniniu orkestrais. Kovą vėl diriguosiu pirmajam bei Rusijos nacionaliniam orkestrui (vadovas Michailas Pletniovas) Rusijos periferijoje.

O prieš tai mane devyniems koncertams kviečia vokiečių „Nordwestdeutsche Philharmonie“ orkestras iš Herfordo. Su juo pasirodysime Vokietijoje, Austrijoje ir Ciuricho „Tonhalle“ Šveicarijoje.

Turėdamas gerai mokamo darbo užsienyje galiu negalvoti apie honorarus Lietuvoje. Kita vertus, net neįsivaizduoju, kad galėčiau nediriguoti LVSO svarbiausių sezono koncertų.

Ar jūsų vadovaujamų Rusijos ir Lietuvos orkestrų gyvenimo sąlygos skiriasi?

Nemėgstu tokių apibendrinimų, esą Lietuvoje yra blogai, o kažkur gerai. Tačiau, lyginant LVSO ir Novosibirsko kolektyvo kasdienybę, mes rusams daugeliu atžvilgių pralaimime.

Tenykščiai muzikantai daugiau uždirba. Ten yra daugiau galimybių formuoti įdomų koncertų sezoną. Be to, Novosibirsko orkestras nuolat perka naujus instrumentus. Pas mus viso to nėra.

Neseniai Novosibirske išbandėme naujos koncertų salės akustiką – nuo kito sezono ji taps orkestro namais. Lietuvoje turime prastos akustikos salę ir nulinį biudžetą koncertinei veiklai.

LVSO – biudžetinė įstaiga, tad turėtų būti išlaikomas iš biudžeto. Orkestrui nederėtų uždarbiauti iš komercinių renginių. Tačiau būtent dėl jų dabar neturime skolų, o kultūros valdininkai turbūt mano, kad dėl to mums nereikia skirti lėšų.

Bent jau ankstesnė valdžia nesuvokė, kaip svarbu išsaugoti aukštą meninį orkestro lygį. Dėl nepagrįsto taupymo kultūros sąskaita daug praradome.

Jei požiūris į kultūrą, edukaciją, studentų rengimą šalyje būtų kitoks, manau, aukštesnę turėtume ir LVSO muzikantų kvalifikaciją. Pasaulis šiuo atžvilgiu juda į priekį – mes sėdime vietoje.

Jei gautumėte lėšų koncertinei veiklai, atsisakytumėte komercinių renginių?

Jų būtų tikrai mažiau. Dabar vien per gruodį uždirbame vos ne pusės metų biudžetą. Tai nenormalu – žmonių eksploatavimas. Neturėtume to daryti.

Papildomos lėšos leistų orkestrui dažniau imtis įdomių rimtų projektų, tokių kaip buvusių sezonų pasididžiavimas – Benjamino Britteno „Karo requiem“ ar Leonardo Bernsteino Mišios.

Labai retai kviečiamės išskirtinių brangių solistų.

Artinasi 25-asis koncertų sezonas – norėtųsi, kad jis būtų įsimintinas ir šiuo požiūriu, bet nežinia, ar pavyks išlaviruoti finansiškai.

Ar šį pusmetį daug diriguosite Lietuvoje?

Tiek pat kaip visada. Po orkestro gimtadienio koncertų imsiuosi didelio projekto – visų Sergejaus Rachmaninovo fortepijoninių koncertų su pianistu Alexanderiu Paley.

Su „Vilnius City Opera“ trupe rodysime „Verterio“ spektaklius ir statysime Wolfgango Amadeaus Mozarto operą „Visos jos tokios“.

Sezoną vainikuos Carlo Orffo kantatų „Carmina burana“, „Afroditės triumfas“ ir „Carmina catulli“ triptikas. Tai bus etapinė LVSO ir Kauno valstybinio choro programa.

Nefiksuoju statistikos, kiek diriguoju Lietuvoje. Tiesiog dirbu mėgstamą darbą, nepriklausomai nuo to, kaip jis apmokamas. Ne taip blogai gyvenu, kad apie tai galvočiau.

***

Išskirtiniai pusmečio koncertai

LVSO gimtadienio koncertuose (sausio 31 d. Kauno filharmonijoje, vasario 1 d. Vilniaus Kongresų rūmuose, vasario 3 d. Klaipėdos koncertų salėje) skambės visas pluoštas retai atliekamų kūrinių, tarp jų – G.Rossini operos „Šarka vagilė“ uvertiūra, R.Strausso orkestrinė siuita „Rožės kavalierius“. E.Montvidas atliks arijas iš W.A.Mozarto „Tito gailestingumo“ ir A.Ponchielli „Džokondos“.

Kiti išskirtiniai šio pusmečio solistai – pianistai A.Paley (kovo 14 ir 15 d.) bei L.Geniušas (balandžio 26 d.).

Garsius Lietuvos atlikėjus ir kolektyvus suburs C.Orffo sceninių kantatų triptikas „Triumfai“.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...