captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Kaniava: aktorius be muzikos atrodo vienišas

Aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas, bardas – ar įsivaizduojate žmogų, kuris galėtų puikiai įkūnyti visus šiuos vaidmenis? Taip, Andriui Kaniavai tai tikrai pavyksta. Savo talentus dainuojantis aktorius su grupe parodys liepos 23 dieną Kaune vykstančiame festivalyje „Senamiesčio žiogas“, rašoma pranešime spaudai.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Aktorius, režisierius, kompozitorius, dainų autorius ir atlikėjas, bardas – ar įsivaizduojate žmogų, kuris galėtų puikiai įkūnyti visus šiuos vaidmenis? Taip, Andriui Kaniavai tai tikrai pavyksta. Savo talentus dainuojantis aktorius su grupe parodys liepos 23 dieną Kaune vykstančiame festivalyje „Senamiesčio žiogas“, rašoma pranešime spaudai.

Gerbėjams A. Kaniava labiausiai žinomas kaip „Keistuolių teatro“ aktorius, sukūręs gausybę įsimintinų vaidmenų. Tačiau nereikia nuvertinti jo muzikinės karjeros, kadangi atlikėjas yra parašęs daug dainų, kurias sudėjo į su grupe „Origami“ įrašytą albumą „Atšilusi musė“, solinį albumą „Antikvariatas“ bei su sunkiosios muzikos orkestru „Musė“ per Kauno valstybinėje filharmonijoje vykusį koncertą įrašytą albumą.

Teatro aktorius neišvengė ir pažinties su kinu. Vaidino serialuose „Likimo valsas“, „Širdys paklydėlės“, taip pat filmavosi viename iš sėkmingiausių lietuviškų filmų „Tadas Blinda. Pradžia“. 

Esate Keistuolių teatro aktorius, vaidinate monospektaklyje „Tūla ir kiti“ Vilniaus lėlės teatre, taip pat – televizijos serialuose bei kino filmuose, kuriate ir atliekate dainas. Ar galite lyginti šias pakankamai skirtingas erdves? Kur jaučiatės geriau?

Aš niekur nesijaučiu pakankamai gerai, jei toje vietoje tenka ilgiau užsibūti. Net savo namuose. Manyčiau, kad bet koks užsisėdėjimas vienoje vietoje sunaikina netikėtumo stebuklą ir atradimo džiaugsmą.

Teatras ir muzika artimai susiję menai. Kuris iš jų pirmas atsirado Jūsų gyvenime? Ar jie lygiaverčiai, ar vienas kitą papildo?

Labai dažnai muzikantas, besistengiantis scenoje būti savimi ir manantis, kad to pilnai užtenka perteikti jo kuriamai muzikai, būna paprasčiausiai nuobodus. Jei į pagalbą laiku ateina teatras, viskas atsistoja į savo vietas. Aktorius be muzikos atrodo vienišas, nelaimingas ir beviltiškai prasmingas. Kad iš viso to išlipti – gyvybiškai reikalinga muzika.

Ar niekada nesigailėjote, kad pasirinkote ne populiariąją muziką, o dainuojamąją poeziją?

Niekada. Jei tik pajuntu besiartinantį galestį, įsijungiu televizorių.

Kokia yra dainuojamosios poezijos prasmė ir kokią misiją atlieka Bardas? 

Nevadinčiau to, ką darau, dainuojamąja poezija. Tai būtų negarbinga pripažintų poetų atžvilgiu, ir per žiauru tų atlikėjų, kurie jų tekstais atlieka savo dainas. Aš tiesiog bandau kalbėtis, o kad savo kalbomis neįkyrėčiau sau ir kitiems, pasitelkiu muziką. Kai muzikos atsiranda pakankamai daug, kyla noras ja pasidalinti.

Kokią žinutę liepos 23 dieną transliuosite festivalio „Senamiesčio žiogo“ klausytojams?

Tikrai  nežinau. Viskas priklauso nuo to, kokį norą išgirsti mane pajusiu iš  žiūrovų.

Vaidinote vaikams, vėliau pradėjote orientuotis į paauglius, o dabar dainos skirtos ir suaugusiems. Ar galima sakyti, kad bręstant Jums, bręsta ir auditorija? 

Aišku galima. Tik bijau, kad manasis brendimo laikotarpis jau seniai pasibaigęs. Labai džiugu, kad auditorijai tai negresia, bent jau taip atrodo, kiekvieną kartą užlipus į sceną.

Viename interviu esate sakęs, kad prieš koncertą niekada nesate įsitikinęs, kokias dainas grosite, ir tik pamatęs publiką apsisprendžiate. Ar tokią avantiūrą sau galite leisti, nes esate didelę muzikinę patirtį turintis atlikėjas, ar Jums tiesiog patinka iššūkiai?

Nei viena, nei kita. Tai tik visiškas nesugebėjimas apsispręsti. Išvydus publiką, kelio atgal nėra.

Daugelis dainuojamosios poezijos atstovų būna ramūs, melancholiški, o Jūs scenoje ir dainose trykštate energija. Tai asmeninių savybių įtaka ar specialiai pasirinktas vaidmuo?

Teko girdėti, kad daug kas man diagnozuoja beribę linksmybę ir gyvenimo džiaugsmą. Dėl to išorinio šmaikštumo rimtai suabejočiau. Vienas rimtas žmogus yra pasakęs, kad mano dainos liūdnos. Įtariu, kad tas klaidinantis įspūdis susidarė dėl tos priežąsties, kad į dalykus, kuriuos daugelis bardų priima itin jautriai ir giliai išgyvena savo viduje, aš žiūriu truputį iš šalies ir tiesiog komentuoju. Tai labiau panašu į linksmą pamfletą apie rimtus ir visus jaudinančius reiškinius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...