captcha

Jūsų klausimas priimtas

Valstybės šimtmečio proga Lietuva tikisi Kauno architektūros įtraukimo į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Arūnas Gelūnas sako, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentu galėtų tapti Kauno architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
K. Vanago (BFL) nuotr.
K. Vanago (BFL) nuotr.

Lietuvos ambasadorius prie Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Arūnas Gelūnas sako, kad Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo akcentu galėtų tapti Kauno architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Interviu BNS diplomatas teigė, kad tai nelengvai pasiekiamas, bet realus siekis.

„Tuo klausimu yra daug šviesos, daug entuziazmo ir gero nusiteikimo. Ir niekas nepasakė, kad nerealu. Visi sako, kad bus sunku įrašyti, kad bus pasipriešinimo ir kritikos, bet pripažįsta, kad kažkas šitame objekte yra – toje architektūroje ir tame pasakojime“, – teigė jis.

A. Gelūno teigimu, vilčių Kaunui suteikia ir šiemet gautas Europos paveldo ženklas.

„Jaunos ką tik atsikūrusios valstybės jauna sostinė, nublokšta iš Vilniaus į Kauną atsirado iš nieko, ir štai šita istorija, kad Lietuva siuntė savo architektus, savo politikus, specialistus į visą pasaulį mokytis, jie sugrįžo ir sukūrė sostinę, ir sukūrė tą architektūrinį parką, šita istorija daug kam atrodo patraukli. Kodėl aš taip sakau? Žinome, kad neseniai Kauno naujamiestis buvo įvertintas Europos paveldo ženklu, kandidatavo taip pat ir Vilniaus universitetas, bet nebuvo įvertintas. Vadinasi šita naujamiesčio istorija pasirodė pagaunanti ir jaudinanti. Būtent tokios istorijos ir reikia Pasaulio paveldo sąrašui“, – įsitikinęs ambasadorius.

Anot A. Gelūno, šiuo metu kiek pristabdytas bažnyčių ir pilių įtraukimas į sąrašą.

„Iki Europos paveldo ženklo daugiau aš buvau entuziastas vis paminėti Kauną ir bandyti jį uždegti, bet kai jie pasirengė tą europinę paraišką ir buvo šitaip įvertinti, nes jie įveikė konkurse labai daug kitų kandidatų, jie patikėjo savo jėgomis, jie patikėjo, kad jie turi lobį Kaune ir artėjant valstybės šimtmečiui tai būtų nuostabi dovana ir Kaunui, ir Lietuvai turėti šitą įrašymą“, – sakė jis.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą. Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Lietuvos atkūrimo šimtmetis bus minimas 2018-aisiais.

Šiuo metu į Pasaulio paveldo sąrašą iš viso įtrauktos keturios Lietuvoje esančios vietovės: Vilniaus istorinis centras, Kuršių nerija, Kernavės archeologinis draustinis ir Struvės geodezinis lankas. Į UNESCO reprezentatyvų žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtrauktos lietuvių sutartinės, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje bei Dainų ir šokių švenčių tradicija Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...