captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Geniušas: antroji vieta P. Čaikovskio konkurse turi privalumų

Dalyvavimas Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje buvo stiprus kūrybinis impulsas, leidęs pasistūmėti iki savo maksimalių sugebėjimų, sako žinomos Lietuvos muzikų Geniušų dinastijos atstovas bei garsios Rusijos pedagogės Veros Gornostajevos anūkas ir mokinys, 24-erių pianistas Lukas Geniušas, viename prestižiškiausių pasaulyje konkursų užėmęs antrąją vietą. Iki šiol tokio įvertinimo dar nėra sulaukęs nė vienas Lietuvos atstovas.
Lukas Geniušas. L. Bielinio (BFL) nuotr.
Lukas Geniušas. L. Bielinio (BFL) nuotr.

Dalyvavimas Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje buvo stiprus kūrybinis impulsas, leidęs pasistūmėti iki savo maksimalių sugebėjimų, sako žinomos Lietuvos muzikų Geniušų dinastijos atstovas bei garsios Rusijos pedagogės Veros Gornostajevos anūkas ir mokinys, 24-erių pianistas Lukas Geniušas, viename prestižiškiausių pasaulyje konkursų užėmęs antrąją vietą. Iki šiol tokio įvertinimo dar nėra sulaukęs nė vienas Lietuvos atstovas.

Penktadienio vakarą Sankt Peterburge vyks visų XV-ojo P. Čaikovskio konkurso, skirto kompozitoriaus 175-osioms gimimo metinėms, nugalėtojų koncertas.

Prieš jį L. Geniušas sutiko pasikalbėti su LRT.lt

„Konkurse buvau sutiktas labai gerai ir tikrai nestokojau dėmesio bei pasisekimo, kuo tikrai džiaugiuosi, bet dabar esu labai pavargęs ir tik svajoju, kada galėsiu pailsėti prie jūros Lietuvoje ir Italijoje“, – prisipažino pianistas.

– Ar nenusivylėte, kad konkurse užėmėte antrąją vietą ir ją teko pasidalinti su amerikiečiu pianistu George`u  Li?

– Tikrai ne. Antroji vieta man – labai aukštas įvertinimas ir pergalė. Kita vertus, ji net turi tam tikrų privalumų. Pavyzdžiui – laisvę, apie kurią ilgam teks pamiršti vargšeliui pirmosios vietos nugalėtojui Dmitrijui Maslejevui, nes jam teks važinėti po Rusiją ir pasaulį su Valerijaus Gergijevo orkestru nežinia kiek. Teks pirmąją vietą atitarnauti.

Kalbu taip, nejausdamas jam (D. Maslejevui – red. past.) jokio pavydo. Jis – puikus muzikantas.

Dabar visi P. Čaikovskio laureatai (pianistai, smuikininkai ir violončelistai – red. past.) Sankt Peterburge grojame kartu, nesiskirstydami, kas kokią vietą užėmė, ir kuriame muziką.

Vera Gornostajeva. Vimeo.com stopkadras

– Kaip ryžotės dalyvauti tokiame prestižiniame ir sykiu labai sunkiame konkurse? Ar tai buvo Jūsų paties subrandintas sprendimas ar kas nors pastūmėjo?

– Šį sprendimą brandinau seniai ir tariausi su savo jau šviesos atminties močiute, P. Čaikovskio konservatorijos profesore V. Gornostajeva. Savo dalyvavimą šiame konkurse pirmiausia skyriau jos atminimui, nes visi bent jau Maskvos muzikiniame pasaulyje žino, kas esu aš, ir žino, kas buvo mano močiutė. Ji pelnytai buvo laikoma muzike ir pedagoge iš didžiosios raidės.

Dalyvavimas tokio lygio konkurse man buvo ir stiprus kūrybinis impulsas, leidęs pasistūmėti iki savo maksimalių sugebėjimų. Koks bebūtų įdomus koncertinis gyvenimas net pačiose garsiausiose scenose ir su pačiais geriausiais orkestrais, jis anksčiau ar vėliau tampa rutina, todėl tokie konkursai suteikia galimybę parodyti 200 procentų savo galimybių.

– Ar labai jaudinotės?

– Žinoma! Bet tas stresas turėjo ne tik tamsių, bet ir šviesių spalvų. Dėl jo galėjau sutelkti visą savo potencialą, visus užslėptus energetinius lobius. Parodžiau viską, ką sugebu.

– Jūsų močiutė ir Jūsų mokytoja V. Gornostajeva iškeliavo Anapilin šių metų sausį. Ar dar spėjote su ja aptarti savo konkursinę programą?

– Visa mano programa buvo sukurta ir aptarta su ja. Pats padariau keletą pakeitimų, bet pagrindinis programos planas ir siužetas po ilgų svarstymų buvo močiutės palaimintas.

– Ko gero, ji Jumis labai džiaugiasi, žvelgdama iš dangaus...

– Tikrai tikiuosi.

– Ar pagal P. Čaikovskio konkurso taisykles turėtumėte galimybę dar kartą jame dalyvauti ir siekti pirmos vietos?

– Turiu, bet tikrai ja nesinaudosiu. Man pakanka jau iškovoto laimėjimo.

– Kada atvažiuosite pakoncertuoti Lietuvoje?

– Su tėvu (pianistu Petru Geniušu – red. past.) koncertuosime Lietuvoje rugpjūtį ir rugsėjį, o kitais metais būtinai dalyvausiu Vilniaus festivalyje.

– Ar po tokios sėkmės P. Čaikovskio konkurse nesijaučiate pranašesnis už tėvą?

– Koks čia pranašumas! Net nenorėčiau kalbėti apie konkurenciją, nes jos tarp mūsų tiesiog nėra. Jis labai džiaugiasi mano sėkme, labai mane palaikė. Buvo atvažiavęs į Maskvą pasiklausyti finalinio pasirodymo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...