captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parodoje pirmą kartą eksponuojami V. Kašubos piešiniai

Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta skulptoriaus Vytauto Kašubos paroda, skirta jo šimtmečiui. Joje pirmą kartą eksponuojami piešiniai.
Paminklas kunigaikščiui Gediminui, T. Urbelionio (BFL) nuotr.
Paminklas kunigaikščiui Gediminui, T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje, atidaryta skulptoriaus Vytauto Kašubos paroda, skirta jo šimtmečiui. Joje pirmą kartą eksponuojami piešiniai.

Rugpjūčio 15 dieną skulptoriui Vytautui Kašubai būtų sukakę 100 metų. Šiam jubiliejui paminėti Vytauto Kasiulio dailės muziejus surengė parodą, kurioje eksponuoja iki šiol nematytus skulptoriaus piešinius. Pasak parodos kuratorės, V. Kašuba buvo puikus piešėjas, galėjo iš atminties piešti arba neklysdamas modeliuoti iš molio bet kokį žmogaus figūros judesį.

„Parodoje eksponuojami nematyti piešiniai, kurie yra padovanoti V. Kašubos ir saugomi muziejuje. Iš 195 yra atrinkta 80 darbų ir jiems suteikti pavadinimai. Įdomiausias dalykas yra jo piešinio pobūdis, tie piešiniai nėra būsimų skulptūrų eskizai, o yra formos analizė, būtent plastikos analizė, plastikos grožis. Jis piešė tik liniją, nėra tono, o toje linijoje tu iš karto jauti formos iškilumą, aukštį, posūkius. Tai vertinga savybė, didelis meistriškumas. Matai, kad dailininkas labai gerai žinojo žmogaus anatomiją, kaip toje anatomijoje išreikšta judesių dinamika, charakteris, idėja, prasmė. Tai yra labai retas reiškinys, todėl esu įsitikinus, kad piešiniai nuostabūs“, – pasakoja parodos kuratorė dr. Nijolė Tumėnienė.

Parodoje eksponuojamus piešiniai, kuriuos V. Kašuba sukūrė 1983–1986 metais.

„Tai yra tuo metu, kai jis sužinojo, kad susirgo rimta piktybine anemija, pajuto, kad trūksta šiek tiek jėgų, tai jis tada tą formą analizavo, bet vis tiek įgyvendino“, – sako N. Tumėnienė.

Užaugęs Marijampolėje, Kaune V. Kašuba baigė meno mokyklą. Antraisiais studijų metais Paryžiaus pasaulinėje parodoje 1937 m. už išdrožtus medžio kūrinius – Juozo Mikėno „Rūpintojėlio“ skulptūrą ir Jono Prapuolenio baldų ornamentus – jis buvo apdovanotas aukso ir sidabro medaliais, o dar po dvejų metų jo sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra Niujorko pasaulinėje parodoje buvo eksponuojama Lietuvos paviljone.

Vėliau jis ne kartą buvo apdovanotas Lietuvoje ir Junginėse valstijose, tarp svarbiausių įvertinimų – Nacionalinė kultūros ir meno premija ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas.

1944 m. V. Kašuba pasitraukė į Vokietiją. Dar po trejų metų atvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, gyveno ir dirbo Niujorke. Niujorke ir mirė 1997 m., sulaukęs 81-erių.

Daug savo kūrinių V. Kašuba dovanojo Lietuvai, pirmoji jo skulptūrų ir reljefų siunta Lietuvą pasiekė 1987 m., o likus metams iki jo mirties Vilniuje atidengta jo sukurta skulptūrą kunigaikščiui Gediminui.

Šiuo metu dailės muziejuje saugoma per 240 skulptūrų, reljefų, apie 20 medalių, 200 piešinių. Didžiąją kūrybinio palikimo dalį galima pamatyti Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...