captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lietuvoje – violončelės virtuozas R. Egglestonas

Lietuvoje šią savaitę svečiuojasi violončelės virtuozas Rushadas Egglestonas, save pristatantis kaip ateivį iš kitos galaktikos. Publiką muzikantas stebina pašėlusiais pasirodymais, kuriuose akį traukia ir spalvinga muzikanto išvaizda, ir neįprastas grojimas violončele.
flickr.com nuotr.
flickr.com nuotr.

Lietuvoje šią savaitę svečiuojasi violončelės virtuozas Rushadas Egglestonas, save pristatantis kaip ateivį iš kitos galaktikos. Publiką muzikantas stebina pašėlusiais pasirodymais, kuriuose akį traukia ir spalvinga muzikanto išvaizda, ir neįprastas grojimas violončele.

Lietuvoje „Grammy“ nominantas R. Egglestonas savo ekscentrišką programą pristato pirmą kartą. Nors iš JAV kilęs atlikėjas Berklio koledže įgijo klasikinį muzikinį išsilavinimą, tai, ką jis išdarinėja scenoje, netelpa į jokius standartus. Violončele R. Egglestonas kuria džiazo ir „bluegrass“ stiliaus muziką, kurią  papildo improvizacine

„Nenoriu savęs įsprausti į vieną stilių, tačiau, ko gero, turiu asmeninį ritmą, iš kurio galiu būti atpažįstamas“, – sakė violončelininkas.

Save jis laiko nežemiška būtybe.

„Ateivis... Nežinau, ateivis, elfas, goblinas. Tikriausiai goblinas. Vis dėlto man sunku apibūdinti tai, į ką noriu įsikūnyti. Aš tiesiog stengiuosi ką nors pakeisti, įnešti naujovių. Pavyzdžiui, nuėjęs į oro uostą matau ten daug vyrukų dėvinčių tamsius kostiumus. Nejau toks ir yra mūsų pasaulis? Egzistuoja uniforma, kurią visi turi nuolat dėvėti ir atrodyti paniurę? Mano pareiga yra suteikti šiam pasauliui šiek tiek daugiau spalvų“, – apie save pasakojo R. Egglestonas.

Savo šou metu atlikėjas išties nevengia stebinti žiūrovų. Kartą muzikantas atliko kūrinį kybodamas ant lynų žemyn galva, tačiau tai – tikrai ne viskas, ką R. Egglestonas yra iškrėtęs.

„Vakar paragavau akmenų. Kvailiojau lauke ir pastebėjau krūvelę žvyro, taigi tiesiog įsikišau ją į burną, – sakė R. Egglestonas, – Suprantate, norėdamas prajuokinti žmones padaryčiau viską“.

Savo kūryboje violončelininkas sėkmingai suderina muzikos meną ir meną juokinti.

„Galėčiau tiesiog groti, tačiau taip pat visada troškau priversti žiūrovus juoktis, taigi kodėl nesujungus to į vieną? Juk klasikinė muzika yra tokia rimta, taip pat ir džiazas, ar kiti žanrai“, – kalbėjo muzikantas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...