captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėdoje – retų istorinių laikrodžių paroda

Vaizdas, vos pravėrus Klaipėdoje Laikrodžių muziejaus parodų salės duris,  gniaužia kvapą. Ekspozicijoje  – 27 išskirtiniai pakabinami ir pastatomi laikrodžiai, už kuriuos pasaulio kolekcininkai kloja ne vieną tūkstantį eurų. O norintys susipažinti su reto grožio XIX amžiaus laikrodžiais, keliauja į Europos muziejus.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Vaizdas, vos pravėrus Klaipėdoje Laikrodžių muziejaus parodų salės duris,  gniaužia kvapą. Ekspozicijoje  – 27 išskirtiniai pakabinami ir pastatomi laikrodžiai, už kuriuos pasaulio kolekcininkai kloja ne vieną tūkstantį eurų. O norintys susipažinti su reto grožio XIX amžiaus laikrodžiais, keliauja į Europos muziejus.

„Laikrodžiai yra ne tik matavimo prietaisai – tuo metu jie buvo naudojami ir kaip ir meno kūriniai. Jų apdailai buvo naudojamos skulptūros, įvairios brangios medžiagos: akmuo, lieta bronza, porcelianas, buvo atliekamas paauksavimas,  graviravimas“, – pasakojo Klaipėdos laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus.

Klaipėdos laikrodžių muziejaus rinkinio saugotoja, tyrinėtoja

„Būtent to laikotarpio laikrodžiuose svarbiausias yra ne pats laikrodžio mechanizmas ,o apdaila, puošyba. Tuo metu gaminta įvairiausių stilių laikrodžių. Tai buvo nebūtinai tik, pavyzdžiui,  barokinis arba klasicizmo stilius – buvo ir stilių samplaikų“– sakė Klaipėdos laikrodžių muziejaus rinkinio saugotoja, tyrinėtoja Dana Menkutė.

XVI–XIX a. laikrodžiai buvo brangi retenybė – juos įsigyti galėjo tik turtingieji. Rūmams buvo kuriami vienetiniai laikrodžiai, vėliau pradėta juos gaminti didesniais kiekiais, tačiau ne daugiau kaip iki pusantro ar trijų šimtų vienetų.

 „Laikrodžio mechanizmus gamindavo laikrodininkai, o laikrodžio apdailą darydavo arba skulptoriai arba baldžiai. Jeigu būdavo medinis korpusas, tai juos gamindavo baldžiai. Ir ne taip paprastai – būdavo specialūs liejimo cechai arba manufaktūros, kuriose dirbdavo dailininkai ir jie darydavo atitinkamus brėžinius, kad iš tų brėžinių išeitų išlieti laikrodžių korpusų apdailą“, – pasakojo D. Menkutė.

Parodoje eksponuojami laikrodžiai – daugiausia pagaminti Prancūzijos meistrų. Jie vadinami židinio laikrodžiais, nes anuomet laiką skaičiuojantys meno kūriniai būdavo statomi ant židinio atbrailos. Iš abiejų pusių visada stovėdavo žvakidės, kad žvakių liepsna apšviestų laikrodį.

Parodoje – ir dvi natūralios, iki šių dienų išlikusios, židinių apdailos iš privačios Andrėjaus Balykos kolekcijos. Nedidelius laikrodžius didikai pasiimdavo į keliones. Laikrodis turėjo specialią dėžutę, kad karietoje nesudužtų, o namuose jie būdavo kabinami ant stovelių. Pasak muziejininkų, tai – itin retas eksponatas. Kuklesni mediniai laikrodžiai valandas mušdavo tarnų kambariuose.

Susipažinti su unikaliais istoriniais rūmų laikrodžiais iš privačių Andrėjaus Balykos ir Antano Boso kolekcijų Klaipėdos Laikrodžių muziejuje bus galima iki metų pabaigos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...