captcha

Jūsų klausimas priimtas

Lukiškių aikštėje aidės net 61 varpas

Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus įrengtas vienas rečiausių muzikos instrumentų – kariljonas. Nuo birželio 23 iki 27 dienos bažnyčioje bus galima pamatyti eksponuojamus varpus. Kariljonas (pranc. „carillon“) – tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplektas. Dažniausiai jis būna su klaviatūra ir pedalais, skirtais skambinti muzikantui, bet galima ir papildoma įranga – specialus besisukantis mechaninis būgnas, kuriame įmontuoti tam tikrais tarpais išdėstyti kuoliukai.
Bažnyčios kariljonas, Lrytas.lt nuotr.
Bažnyčios kariljonas, Lrytas.lt nuotr.

Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus įrengtas vienas rečiausių muzikos instrumentų – kariljonas. Nuo birželio 23 iki 27 dienos bažnyčioje bus galima pamatyti eksponuojamus varpus. Kariljonas (pranc. „carillon“) – tarpusavyje suderintų įvairaus dydžio varpų komplektas. Dažniausiai jis būna su klaviatūra ir pedalais, skirtais skambinti muzikantui, bet galima ir papildoma įranga – specialus besisukantis mechaninis būgnas, kuriame įmontuoti tam tikrais tarpais išdėstyti kuoliukai.

Kai nėra muzikanto, kariljonas groja muzikinės dėžutės principu – sukantis būgnui kuoliukai užgauna varpų svertus.

Ruošiasi instrumento debiutui

Lietuvoje iki šiol buvo du kariljonai – Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus bokšte (49 varpai), ir Klaipėdoje, Centrinio pašto bokšte (48 varpai).

Vilniaus kariljonas bus didžiausias Lietuvoje, moderniausias ir vienas įspūdingiausių regione – turės net 61 varpą. Mažiausias sveria 8 kg, o didžiausias – 3360 kilogramų.

Nuo birželio 23 iki 27 dienos Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje bus galima pamatyti eksponuojamus varpus, o birželio 28 dieną vyks iškilminga jų šventinimo ceremonija.

„Šv. Jokūbo kariljono įrengimo bažnyčios bokšte idėją Vilniaus dominikonai puoselėjo jau seniai ir štai jau ruošiamės jaudinančiam istoriniam instrumento debiutui.

Varpų skambėjimas mieste nuo seno atlieka svarbų visuomeninį vaidmenį, kviečia susiburti, laikytis drauge. Kariljono įrengimas – ne vien bažnyčios, bet ir miesto kultūros įvykis, nauja traukos vieta miesto gyventojams ir svečiams. Jo skambėjimas taip pat pagyvins iki šiol kultūros įvykių nuošalyje likusią Lukiškių aikštę“, – teigė Vilniaus Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios rektorius, brolis dominikonas Pijus.

Lankytojams – kitas bokštas

Kariljono varpus išliejo visame pasaulyje garsi Nyderlandų Karalystės Asteno miesto varpų liejykla „Royal Eijsbouts“, puoselėjanti senas varpų liejimo tradicijas.

Kompanijos viceprezidento Joepo van Brussellio, apsilankiusio ir apžiūrėjusio bažnyčią, nuomone, jos vieta ir pats bokštas idealiai tinka šiam instrumentui.

Kariljonui skirtas pietinis bažnyčios bokštas. Jame bus pakabinti sunkiausi varpai, virš jų įrengta kabina muzikantui. Virš jo galvos kabos mažieji varpai.

Šv. Jackaus koplyčioje po bokštu bus įrengta ekspozicija, pasakojanti apie Dominikonų ordiną, Lukiškių aikštę ir kariljoną.

Saugumo sumetimais į 52 metrų aukščio bokštą, kuriame bus įrengtas kariljonas, lankytojai nebus įleidžiami.

Tačiau atvykėliams bus atviras bažnyčios šiaurinis bokštas. Iš jo bus galima stebėti varpus gretimame bokšte, grožėtis Vilniaus panorama.

Nuo liaudies dainų iki džiazo

Kariljonas – išskirtinis instrumentas. Viena ryškiausių jo savybių – individualumas, nes dviejų vienodų instrumentų pasaulyje nėra.

Varpų skambėjimas lydės ne tik religines šventes, bet ir valstybinius minėjimus, svarbius istorinius įvykius. Bus skambinama labai įvairi muzika – nuo liaudies dainų iki sudėtingų klasikinių, šiuolaikinių, virtuozinių kūrinių, džiazo kompozicijų.

Koncertas – rugsėjo mėnesį

Birželio 28-ąją 18 val. per iškilmingas vakarines mišias varpai bus pašventinti – kariljoną šventins Vilniaus vyskupas Gintaras Grušas.

Po šventinimo ceremonijos Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje koncertuos valstybinis choras „Vilnius“. Dainininkai atliks kompozitorių Arvo Parto, Valto Pūcės, Eriko Ešenvaldo, Hanso Nybergo, Malcolmo Archero kūrinius.

Jau kitą dieną po pašventinimo iš Olandijos atvykę meistrai pradės varpų kėlimo į bažnyčios bokštą, montavimo ir derinimo darbus, truksiančius kelias savaites.

Kariljono koncertinis debiutas numatomas rugsėjo 6 dieną, atidarant penktąjį tarptautinį Šv. Jokūbo sakralinės chorinės muzikos festivalį. („Sostinė“)

Kariljono varpus galima apžiūrėti nuo birželio 23 iki 27 d. Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje (Vasario 16-osios g. 10), atidarytoje kasdien nuo 9 iki 19 val.

Kariljono gimtinė – Olandija

Kariljone gali būti nuo 23 iki 80 varpų. Nuo skaičiaus priklauso instrumento muzikinis diapazonas. Kiekviena nata išgaunama atskiru varpu.

Mažiausią – dviejų oktavų – kariljoną sudaro nuo 23 iki 27 varpų. Koncertinis keturių oktavų kariljonas turi mažiausiai 48 varpus. Tai populiariausias, todėl dažnai standartiniu vadinamas kariljonas.

Didįjį – penkių oktavų – kariljoną sudaro 61 ir daugiau varpų.

Pirmąjį kariljoną sukūrė broliai Pieteris ir François Hemony 1652 metais Olandijoje.

Kariljonas įrengiamas specialiai tam pastatytame arba bažnyčios bokšte. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau kaip 600 kariljonų. Daugiausia Olandijoje – per 200, Belgijoje – 89, Prancūzijoje – 20, Danijoje – 23, JAV – 164.

Pastaruoju metu kariljonas dažnai derinamas su kitų instrumentų muzika – kartu groja simfoninis orkestras, dainuoja chorai, solistai. Repertuaras sudaromas iš specialių aranžuočių ir originalių kūrinių varpams.

Kariljonui kūrinių parašė ir lietuvių kompozitoriai Mindaugas Urbaitis, Algimantas Kubiliūnas, Vidmantas Bartulis, Viktoras Kuprevičius, Giedrius Kuprevičius, Kęstutis Kačinskas ir kt.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...