captcha

Jūsų klausimas priimtas

Atkurti XVII amžiuje dėvėti batai

Prano Gudyno restauravimo centre atkurti XVII amžiuje dėvėti batai. Jie rasti per archeologinę ekspediciją viename iš seniausių šalies mieste – Žagarėje. Restauratoriai sako, kad tokių batų mūsų šalyje iki šiol nebuvo surasta.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Prano Gudyno restauravimo centre atkurti XVII amžiuje dėvėti batai. Jie rasti  per archeologinę ekspediciją viename iš seniausių šalies mieste – Žagarėje. Restauratoriai sako, kad  tokių batų mūsų šalyje iki šiol nebuvo surasta.

Keletą batų, tarp kurių buvo ir vaikiškų bei suaugusių žmonių dėvėtos šlepetės, vadinamosios klepės, archeologai rado šią vasarą Žagarėje kasinėję buvusią turgaus aikštę. Radiniai skubiai išgabenti į sostinę.

Paaiškėjo, kad jie pagaminti ne tik iš plonos veršelio odos, jų viduje yra maždaug 1 milimetro storio beržo medienos sluoksnis. Tokius batus buvo bandyta gaminti ir sovietmečiu, nes jie kokybiški ir ilgai tarnauja, tačiau idėjos atsisakyta, nes  batai buvo pernelyg  brangūs.

Restauratoriai sako, kad radiniai unikalūs.

„Visų pirma mes turime labai nedaug informacijos apie mažų miestelių avalynę, nes viską užgožia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos radiniai, tuo metu iš Žagarės yra pirmieji radiniai, ir iš Šiaurės Lietuvos kol kas vieninteliai XVII amžiaus antrosios pusės odos radiniai, kurie parodo mažų miestelių to laikotarpio vieną svarbiausių kostiumo elementų – avalynę“, – pasakoja P. Gudyno restauravimo centro restauratorius doc. dr. Arūnas Puškorius.

Pasak restauratorių, batai pasiūti rankomis, jie skiriasi nuo didmiesčiuose avėtų, o tai reiškia, kad kiekvienas batsiuvių cechas senovėje dirbo pagal savo technologijas ir diktavo savo madas. Batai – ne vienintelis ekspedicijos radinys. Rasta ir retų XVII–XIX amžiaus monetų, cirkuliavusių to meto Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystėje.

„XVIII-to amžiaus medžiaga atspindi ir to meto Lietuvos situaciją, kai lietuviški pinigai nebuvo kaldinami ir būtent minėtinos ir Saksonijos, mažų Vokietijos valstybėlių, Rusijos imperijos ir kitos monetos. Šio miestelio archeologinė numizmatinė medžiaga papildo duomenis ne tik apie visos Lietuvos prekybinę  piniginę sistemą, bet ir kokie pinigai cirkuliavo Šiaurės Lietuvoje“, – teigia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojas Ernestas Vasiliauskas.

Ištirti ir restauruoti radiniai bus parvežti į Joniškio istorijos ir kultūros  muziejų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...