captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klaipėdoje pastatytas folkloro spektaklis pagal K. Donelaičio „Metus“

Klaipėdoje tęsiasi renginiai, skirti šio krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui paminėti. Penktadienį klaipėdiečiams pristatomas folkloro spektaklis „Jau saulelė“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“.
ELTA nuotr.
ELTA nuotr.

Klaipėdoje tęsiasi renginiai, skirti šio krašto prijungimo prie Lietuvos 90-mečiui paminėti. Penktadienį klaipėdiečiams pristatomas folkloro spektaklis „Jau saulelė“ pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“.

Pirmoji lietuviška knyga, gramatika ir pirmasis lietuviškas grožinės literatūros kūrinys – Kristijono Donelaičio „Metai“ – pasaulį išvydo Mažojoje Lietuvoje. Todėl atgaivinti poemą scenoje, minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines, – itin prasminga, sako spektaklio kūrėjai.

Jame „Metų“ ištraukos praturtintos gausybe Mažosios Lietuvos dainų, šokių, papročių, smulkiosios tautosakos, oracijų, svarbiausiais veiksmo momentais skamba lietuviškos liuteroniškos giesmės.

„Čia daugiau būtų ne inscenizacija, o mūsų interpretacija – šiuolaikinio žmogaus, kuris gimė ir užaugo Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdos krašte, Klaipėdos mieste, supratimas, kas jam dabar yra Donelaitis, kas jam iš jo [kūrybos] yra aktualu, kas jam Donelaičio kūryboje gražu. Bandome šitą epochą priminti žmonėms“, – sako scenarijaus autorė ir režisierė Dalia Kiseliūnaitė.

Aktoriai dėvi atkurtus senovinius kostiumus – tiesa, ne Donelaičio epochos, o kokius dėvėjo maždaug 100 metų vėliau – XIX amžiuje Tilžės-Ragainės apylinkėse. Spektaklyje griežiama mokslinės rekonstrukcijos metodu atkurtais Mažosios Lietuvos instrumentais.

„Atkurti iš graviūrėlių, nuotraukėlių, piešinukų, litografijų, vario raižinių. Jie prieš 300 metų ir daugiau kažkur buvo paminėti, kažkur nupaišyti ir taip toliau. Pats unikaliausias ir pats paskutinis –Klaipėdos krašto kanklės-arfa“, –pasakoja instrumentus rekonstravęs Antanas Butkus.

Spektaklyje vaidina apie pusšimtis žmonių, tarp jų – nė vieno profesionalaus aktoriaus. Daugiausia vaidmenis atlieka uostamiesčio folkloro ansamblių „Alka“ ir „Vorusnėlė“ nariai. O dvasininką – tikras liuteronų kunigas. Jis neslepia susižavėjimo lietuvninkų kaime kunigavusio K. Donelaičio sugebėjimu kasdienybės šventumą parodyti per itin paprastus dalykus. 

„Taip, kaip jis gyveno su savo žmonėmis, – su tuo pačiu Krizu, Lauru, tinginiu Slunkium, taip ir aš gyvenu su savo mielais žmonėmis, kurie gyvena, dirba, švenčia, dainuoja tas pačias linksmas užstalės dainas: stiklelis stovėjo, į mane žiūrėjo, ir taip toliau. Tas gyvenimas, kuris virė Donelaičio aplinkoje, jis verda ir čia, scenoje“, –sako liuteronų kunigas Jonas Liorančas.

Folkloro spektaklį jau galėjo išvysti kelių uostamiesčio mokyklų bendruomenės. Premjera plačiajai visuomenei – penktadienį Klaipėdos koncertų salėje.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...