captcha

Jūsų klausimas priimtas

Istorinių įvykių atminimui miesto muziejus surengė parodą „1991-ųjų sausis Kaune“

Penktadienio popietę Kauno miesto muziejuje bus pristatyta paroda „1991-ųjų sausis Kaune“, dalyvaus šių įvykių liudininkai, bus eksponuojami autentiški, sausio įvykius menantys eksponatai.
BFL nuotr.
BFL nuotr.

Penktadienio popietę Kauno miesto muziejuje bus pristatyta paroda „1991-ųjų sausis Kaune“, dalyvaus šių įvykių liudininkai, bus eksponuojami autentiški, sausio įvykius menantys eksponatai.

Parodą parengė Eglė Jasulaitytė, apipavidalino Agnietė Janušaitė-Vitkūnienė.

Muziejaus direktorės Ritos Garbaravičienės teigimu, parodos, kuri veiks iki vasario 28 dienos, atidarymo metu bus galima išgirsti, kaip Sausio 13-osios įvykiai palietė Kauną, ekspozicijoje pamatyti autentiškus, 1991-ųjų sausio įvykius menančius eksponatus: Kauno savivaldybės telefonų skambučių registracijos knygas, spaudinius, fotomenininko Romualdo Požerskio nuotraukas.

1991 m. sausio įvykių metu Lietuvoje mėginta įvykdyti valstybės perversmą, panaudojant Sovietų Sąjungos (SSRS) ginkluotąsias pajėgas, Vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenę ir SSRS Valstybės saugumo komitetą (KGB). Siekta atkurti Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) politinę valdžią Lietuvos Respublikoje. Valstybės perversmui įgyvendinti Lietuvos komunistų partija (LKP) sudarė vadinamąjį Nacionalinio gelbėjimo komitetą.

Sausio 11 d. Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Ministrui Pirmininkui Albertui Šimėnui vadinamasis Lietuvos demokratinių jėgų kongresas atsiunčia ultimatumą, kuriame rašoma, kad „(...) iki sausio 11 d. 15 val. vietos laiku AT ir Vyriausybė sutiktų su SSRS prezidento reikalavimais ir tuojau atkurtų Lietuvos teritorijoje SSRS konstituciją ir Lietuvos SSR konstituciją. Jeigu iki 15 val. nebus išpildyti mūsų reikalavimai, mes įkursime Nacionalinio gelbėjimo komitetą, kuris imsis rūpintis LSSR ateitimi“.

Sausio 13 d. 1 val. 25 min. tankai Karoliniškėse, važiuojantys Televizijos bokšto link, ties „Kometos“ parduotuve pradeda šaudyti tuščiais šoviniais. Netrukus tankai ima supti Televizijos bokštą, prieš tankus einantys automatininkai koviniais šoviniais šaudo į žemę, o vėliau ir į aplink bokštą sustojusius žmones. Tankai ir desantininkai siautėja apie 2 valandas.

Sausio 13-osios naktį, 2 val., šarvuočiai ir tankai apsupa Radijo ir televizijos komiteto pastatą, pradeda šaudyti į pastatą ir budinčius žmones, užima Komiteto rūmus ir studijas. Per TV bokšto šturmą žuvo 13 civilių gyventojų, daugiau kaip 500 žmonių sužeista. Užgrobusi radijo ir televizijos pastatus tankų kolona važiuoja prie Aukščiausiosios Tarybos rūmų; čia susirinkę apie 20 tūkst. parlamento gynėjų; jie gieda „Marija, Marija“, meldžiasi, dainuoja. Minios pulti kariuomenė nesiryžta.

Nutraukus Vilniaus radijo ir televizijos transliaciją, pradeda veikti Lietuvos televizijos Kauno redakcija ir nedidelio galingumo siųstuvai Kaune bei netoli jo esančiuose Sitkūnuose ir Juragiuose. Sitkūnų ir Juragių siųstuvų stotis apsupę desantininkai pareikalauja nutraukti laidas. Kaune sovietų kariškiai užgrobia buvusios SDAALR organizacijos patalpas ir šalia esantį „Vairo“ viešbutį, Kauno vairuotojų mokyklą, gaudo jaunuolius į sovietinę armiją.

Mėginimas įvykdyti valstybės perversmą baigėsi taikių gyventojų aukomis ir padarė didelių materialinių nuostolių. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ginklą būtų panaudoję taikūs gyventojai ir valstybinių įstaigų gynėjai. Šaudė tik sovietų kariuomenė. 1991 m. sausio 13-ąją žuvo 14 (vienas Tėvynės laisvės gynėjas mirė Kaune sustojus širdžiai) taikių žmonių, šimtai buvo sužeisti.

Šaltinis www.elta.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...