captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vilniuje – sinagogų architektūros ir istorijos paroda

Vilniuje, Tolerancijos centre, rengiama paroda apie sinagogas. Seniausios Vidurio Europoje išlikusios sinagogos ir kaip jos restauruojamos – tokią ekspoziciją Lietuvoje pristatanti Vengrijos ambasada teigia, kad parodą rengė taip, kad ji būtų įdomi besidomintiems ir architektūros istorija, ir žydų gyvenimo papročiais.
Sinagogos vidaus puošyba. LRT Televizijos stopkadras
Sinagogos vidaus puošyba. LRT Televizijos stopkadras

Vilniuje, Tolerancijos centre, rengiama paroda apie sinagogas. Seniausios Vidurio Europoje išlikusios sinagogos ir kaip jos restauruojamos – tokią ekspoziciją Lietuvoje pristatanti Vengrijos ambasada teigia, kad parodą rengė taip, kad ji būtų įdomi besidomintiems ir architektūros istorija, ir žydų gyvenimo papročiais.

Vidurio ir Rytų Europoje sinagogos statytos nuo 18-ojo iki 20-ojo amžiaus. Tačiau yra išlikusių ir senesnių. Kaip jos atrodo, galima išvysti parodoje Tolerancijos centre.

„Šios sinagogos iš Austro–Vengrijos imperijos teritorijos. Pavyzdžiui, nuostabi sinagoga Suboticoje. Tai Vengrijos žydų sinagoga, šiandien tai – Serbijos teritorija, bet šiame mieste gyvenę žydai save vadino Vengrijos žydais“, – sako Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Zoltanas Pecze`as.

Pasak ambasadoriaus, Vengrijoje, panašiai kaip ir Lietuvoje, mažuose miesteliuose sinagogų beveik neišlikę, tačiau didesniuose miestuose, pravažiavus kelias Vidurio Europos valstybes, jų galima rasti ne vieną. Kad būtų lengviau suvokti, kodėl sinagogų architektūra tokia skirtinga, stenduose yra paaiškinimai. Žydai negyveno kitame pasaulyje, juos taip pat veikė architektūros mados: kaimiško tipo sinagogą keitė kita, panašesnė į turtingo miestiečio namą. Yra panašių ir į protestantų, ar katalikų bažnyčias, rūmų architektūrą ar Saliamono šventyklą. Pastarosios būdavo gausiai puošiamos. 

Pasak architektūros istorikų, iki 19-ojo amžiaus statytos tik žydų gyvenamuosiuose kvartaluose, prasidėjus industrializacijos epochai, sinagogoms ieškota sklypo visiems matomoje vietoje miesto centre.

 „Žydams sinagogos taip pat buvo ir susirinkimų vieta. Jeigu nevykdavo pamaldos, tuomet jos tarnaudavo, kaip miesto visuomenės vieta, kurioje jie rinkdavosi skaityti, netgi studijuoti šventus raštus ir daugiau buvo ir susirinkimų vieta“, – sakė parodos kuratorė Ieva Šadzevičienė.

Antradienį, 17-tą valandą, architektūros istorikė Marija Rupeikienė Tolerancijos centre dar plačiau atskleis sinagogų architektūros istoriją – parodos lankytojams ji skaitys paskaitą apie Lietuvoje statytas sinagogas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...