captcha

Jūsų klausimas priimtas

Parodos kuratorė: A. Dargiui įtaką darė lietuvių folkloras, ir tai ryškiai jaučiama

Vytauto Kasiulio muziejus Vilniuje nuo pat atidarymo siekia pristatyti garsiausių XX-ojo amžiaus lietuvių išeivijos menininkų kūrybinį palikimą. Per beveik dvejus veiklos metus čia surengtos Vytauto Kasiulio, Neemijos Arbitblato, Telesforo Valiaus parodos, trečiadienio vakarą čia atidaryta dar vieno išeivijos tapytojo, grafiko, scenografo Alfonso Dargio paroda.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Vytauto Kasiulio muziejus Vilniuje nuo pat atidarymo siekia pristatyti garsiausių XX-ojo amžiaus lietuvių išeivijos menininkų kūrybinį palikimą. Per beveik dvejus veiklos metus čia surengtos Vytauto Kasiulio, Neemijos Arbitblato, Telesforo Valiaus parodos, trečiadienio vakarą čia atidaryta dar vieno išeivijos tapytojo, grafiko, scenografo Alfonso Dargio paroda.

Dailininkas, gimęs Reivyčiuose, netoli Mažeikių, mokėsi Kauno meno mokykloje, buvo Stasio Ušinsko, Adomo Galdiko mokinys. Už diplominį darbą „Lietuvių vestuvių papročiai“ gavęs valstybės stipendiją, išvažiavo studijuoti į Vienos dailės akademiją. Studijų baigimas sutapo su karo pradžia, jam grįžtant į Lietuvą, muitininkas sudraskė jo darbus, teigdamas, kad kapitalistiniai darbai Lietuvai nereikalingi.

Pasak menotyrininkų, dailininkas suvokė, kad tokioje Lietuvoje jam bus sunku kurti. Gavęs padirbtus dokumentus apie vokišką kilmę, jis išvyko į Vokietiją ir į Lietuvą nebegrįžo.

Dirbo scenografu įvairiuose Vokietijos, tuometės Čekoslovakijos teatruose. 6-ojo dešimtmečio pradžioje persikėlė į Jungtines Valstijas, apsigyveno Ročesteryje. Prieš daugiau nei 40 metų ten įsteigė mokyklą „Forma Art Studio“, kurioje dėstė. Paskutinį gyvenimo dešimtmetį vėl grįžo į Vokietiją, ten ir mirė, sulaukęs 87-erių.

Pirmosios A. Dargio darbų siuntos Lietuvos dailės muziejų pasiekė 1987-aisiais. Didelės jo retrospektyvinės parodos Lietuvoje surengtos po jo mirties minint 90-metį Renavo dvare ir Plungėje.

„Besidomintieji daile įsiminė jį, yra sakę, jei Dargis būtų prancūzas, apie jį būtų išleista šimtai knygų. Deja, lietuvių bendruomenei Amerikoje jis tokio populiarinimo neįgijo, nors jo kūryba humanistinė, bet komplikuota, o ten tėvynės netekties išryškinimas daugiau domino tą aplinką“, – aiškina parodos kuratorė Regina Urbonienė.

Pasak parodos kuratorės, A. Dargio kūryba labai įvairi stilistiškai, todėl jo darbus labai sunku priskirti vienai stilistinei grupei.

„Jam įtaką darė lietuvių folkloras, ir tai ryškiai jaučiama: tai, kad renkasi medžio raižinį, renkasi dekoratyvų plokštinį vaizdinį. Motyvai – šv. Jurgis, saulė, trobesiai – nusakė tą ryšį.  Bet vėlesnėje kūryboje (jis dirbo scenografu) įtaką darė scenografo patirtis, abstraktusis ekspresionizmas, populiarus Europoje, stipriai paveikė jo kūrybą“, – teigia R. Urbonienė.

Paroda Vilniuje, Kasiulio dailės muziejuje, veiks iki birželio pabaigos, o rudeniop bus perkelta į dailininko gimtinę ir eksponuojama Mažeikių muziejaus ekspozicinėse erdvėse.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...