captcha

Jūsų klausimas priimtas

Diabetu sergančiųjų istorijos virsta spektakliais

Kartą per mėnesį Kauno technologijos universiteto (KTU) teatras-studija „44“ virsta „Išgyvenimų teatru“. Į spektaklių premjeras susirenka kiek kitokia nei įprastai auditorija – nemažai gydytojų ir nė vieno teatro kritiko, o aktoriai – KTU teatro vadovas Ridas Žirgulis ir Ugnė Žirgulė – vaidina cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo istorijas, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime spaudai.
R. Žirgulis ir U. Žirgulė, KTU nuotr.
R. Žirgulis ir U. Žirgulė, KTU nuotr.

Kartą per mėnesį Kauno technologijos universiteto (KTU) teatras-studija „44“ virsta „Išgyvenimų teatru“. Į spektaklių premjeras susirenka kiek kitokia nei įprastai auditorija – nemažai gydytojų ir nė vieno teatro kritiko, o aktoriai – KTU teatro vadovas Ridas Žirgulis ir Ugnė Žirgulė – vaidina cukriniu diabetu sergančių žmonių gyvenimo istorijas, rašoma Kauno technologijos universiteto (KTU) pranešime, kurį perspaudsina LRT.lt.

Vaidinimus stebintys gydytojai – savo pacientų sveikatos priežiūra besirūpinantys medikai iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Endokrinologijos klinikos. Veiksmą stebi projekte dalyvaujanti režisierė Aušra Žukaitė-Kupčiūnienė.

15 metų Šveicarijoje ir Prancūzijoje vykdomo „Išgyvenimų teatro“ iniciatorių teigimu, atlikti tyrimai parodė, kad amputacijų, kurias neretai sukelia cukrinis diabetas, sumažėjo net 80 proc. Savo emocijas ir išgyvenimus atskleidžiantys žmonės išmoksta valdyti savo ligą, sugyventi su ja.

Spektakliai gimsta per vieną dieną

„Išgyvenimų teatro“ idėja – pasitelkiant teatrą padėti pacientams nugalėti savo ligą. Kiekvienam projekte dalyvaujančiam pacientui skiriamos trys dienos išgyventi savo susirgimą. Pirmąją dieną pacientai aprašo tam tikrą įvykį, stipriai paveikusį jų gyvenimą.

Pasak aktoriaus R. Žirgulio, pasitaiko ir optimistiškų istorijų: apie gražią vaikystę, pabudimą iš komos.

Antrąją dieną vyksta spektaklių statymas, kuomet pacientai tampa savo istorijų-scenarijų režisieriais. Paskutiniąją, trečiąją dieną, teatro scenoje vyksta pasirodymai. Pacientai savo sukurtus spektaklius jau stebi kaip žiūrovai, kurių tarpe yra ir jų artimieji bei gydytojai.

Medikai stebi savo pacientus, vaidinimą, kartu su dalyviais išgyvendami kiekvieno paciento kūrybinio proceso metu perteikiamas emocijas.

Po vaidinimų kartu su pacientais vyksta diskusija ir matytų spektaklių aptarimas.

Jau sukūrė 20 spektaklių

Projekto pradžioje į Kauną atvykę „Išgyvenimų teatro“ iniciatoriai iš Šveicarijos ir Prancūzijos buvo nustebę, kad R. Žirgulis ir U. Žirgulė sugeba sukurti spektaklį nenaudodami jokių daiktų, dekoracijų ar pagalbinių priemonių. Anot šveicarų, jiems patiems to padaryti nepavyksta.

„Pacientai, kurdami savo spektaklius, turi visišką laisvę. Jie patys pasirenka muziką, instrumentus, apšvietimą, nustato, kur vyksta veiksmas“, – pranešime spaudai cituojamas R. Žirgulis.

„Nuo sausio mėnesio KTU teatre rinkomės jau tris kartus. Per vieną dieną yra vaidinamos atskiros 5 pacientų istorijos, taigi jau esame suvaidinę beveik 20 mini spektaklių“, – pasakojo projekte dalyvaujantis aktorius.

Vaidinimai – medicinos žingsnis į priekį

„Išgyvenimų teatro“ projektas vyksta jau 15 metų, tačiau Lietuvą pasiekė tik prieš keletą mėnesių. Projekto iniciatorius ir pradininkas gydytojas endokrinologas iš Šveicarijos Jeanas-Philippe‘as Assalis – pats kovoja su cukriniu diabetu. Vyras įsitikinęs, kad dėl žmogaus vidinių problemų, susikaupusių išgyvenimų ir nuoskaudų tampa ne tik sunku valdyti savo ligą, bet ir kitus gyvenimo aspektus.

Pacientų surašytas istorijas teatro scenoje gyvybei prikelia projekto iniciatoriui J. P. Asaliui talkinantis garsus prancūzų režisierius Marcos Malavia.

Projekto „Išgyvenimų teatras“ iniciatoriai Lietuvoje – LSMU Endokrinologijos instituto gydytojai. KTU teatro patalpose projektas pradėtas vykdyti sausio mėnesį. Iniciatyvos dalyviai – cukriniu diabetu sergantys žmonės iš LSMU Endokrinologijos klinikos.

„Šis projektas – laiptelis aukštyn medicinoje. Gydytojai pacientams siūlo dalyvauti šiame projekte, tačiau ne kiekvienas išdrįsta. Tikiu, kad ateis laikas, kuomet pacientai patys rašysis į eilę, norėdami jame dalyvauti“, – neabejoja režisierė A. Žukaitė-Kupčiūnienė.

Amputacijų sumažėjo 80 proc.

Dar Antikos laikais graikai suprato teatro, ir apskritai meno, svarbą ligonių gydymo procese. Teatrai anksčiau buvo statomi lauko erdvėse, o šalia jų buvo įrengiamos ligoninės. Teatro vaidinimai atvirose erdvėse buvo pasitelkiami sergančiųjų gydymui.

Po „Išgyvenimų teatro“ projekto atlikti tyrimai parodė, kad amputacijų, kurias neretai sukelia cukrinis diabetas, sumažėjo net 80 procentų. Žmonės pradėjo reguliuoti savo ligą, suprato, kad ją galima kontroliuoti.

Pasidalinę savo istorija ir pamatę ją iš šono, pacientai dažnai pakeičia požiūrį į situaciją, pamato ją kitomis akimis. Pacientų pasakojimu, po įvykusių pasirodymų jie sugeba atleisti sau ar juos įskaudinusiems žmonėms, ryžtasi imtis naujos veiklos. Pasidalinimas skausmu su kitais, neretai panašius dalykus išgyvenančiais žmonėmis, yra labai veiksminga gijimo priemonė.

Projekte dalyvaujančio aktoriaus R. Žirgulio teigimu, po įvykusių spektaklių žmones aplanko palengvėjimo jausmas. „Viena, kai viską nešioji savyje, kita, kai gali to sunkumo atsikratyti ir pasidalinti su kažkuo kitu“, – sakė aktorius.

Su liga reikia išmokti „draugauti“

Projekte dalyvaujančios režisierės teigimu, įveikę psichologines problemas, žmonės gali lengviau ir ramiau susidėlioti savo gyvenimą ir vertinti ligą ne kaip problemą, o kaip į tam tikrą partnerį, su kuriuo reikia išmokti „draugauti“.

„Žmonės kreipiasi į psichoterapeutus, norėdami spręsti savo problemas, gydyti depresiją, tačiau gydymas neretai baigiasi recepto vaistams išrašymu. Vaistas ligą gali prislopinti, bet negydyti“, – įsitikinusi A. Žukaitė-Kupčiūnienė.

R. Žirgulio nuomone, pasitelkiant meną galima daryti stebuklus. „Menas mums reikalingas, nes vien valgyti, dirbti ir miegoti žmogui neužtenka“, – pabrėžė KTU teatro-studijos „44“ vadovas.

Aktorius ir režisierė sutartinai tikino, kad nors dalyvavimas šiame projekte yra emociškai sunkus, atsiriboti ir išlikti abejingu, tiesiog negali. „Norėtume, kad šis projektas plėstųsi bei įtrauktų ir kitos srities ligonius“, – sakė projekte dalyvaujantys kolegos.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...