captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kompozitorius G. Kuprevičius: muzikos instrumentas yra lyg kalbos tąsa

Šeštoji vieša maestro Giedriaus Kuprevičiaus paskaita intriguoja pavadinimu „Ne tik muzikos instrumentų pjūvis“. Ketvirtadienį, 18 val., KTU Kultūros centre vyksiantis kompozitoriaus susitikimas su akademine bendruomene ir visuomene – jau paskutinis atviro šešių paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ renginys.
KTU archyvo nuotr.
KTU archyvo nuotr.

Šeštoji vieša maestro Giedriaus Kuprevičiaus paskaita intriguoja pavadinimu „Ne tik muzikos instrumentų pjūvis“. Ketvirtadienį, 18 val., KTU Kultūros centre vyksiantis kompozitoriaus susitikimas su akademine bendruomene ir visuomene – jau paskutinis atviro šešių paskaitų ciklo „Menas ir technologijos“ renginys.

Jis bus transliuojamas tiesiogiai ktu.edu, rašoma pranešime spaudai.

Lapkričio mėnesį prasidėjusį ir pusę metų trukusį paskaitų ciklą iškilus muzikas, KTU profesorius emeritas G. Kuprevičius užbaigs paskaita apie muzikos instrumentus ir jų technologijų įvairovę. Paskaitoje šį kartą svečiuosis muzikuojantys broliai Bazarai ir pjezomechanikos pradininkas Lietuvoje, KTU Senato pirmininkas prof. Ramutis Petras Bansevičius.

‒ Šeštosios, paskutinės, paskaitos pavadinime užsimenate apie muzikos ir ne tik instrumentų pjūvį. Apie kokius dar instrumentus kalbėsite? Kokią žinią klausytojams norėsite perduoti? – paklausėme G. Kuprevičiaus.

‒ Svarbiausia paskutinės atviros paskaitos žinia – klausytojų nuomonė dėl paskaitų ciklo tęsinio. Jei toks pageidavimas būtų, turėčiau siūlymų kito sezono tematikai. Paskaitos pabaigoje pabandysime „pabalsuoti“.

Gegužės mėnesio susitikimas skirtas muzikos instrumentų technologijoms, kurių įvairovė – neįtikėtina. Džiugu, kad paskaitoje su realiais instrumentais sutiko dalyvauti broliai Bazarai, kurie labai rimtai domisi, kaupia ir netgi remontuoja įvairius akustinius ir elektrinius muzikos instrumentus bei tęsia tėvo, žinomo meistro Sauliaus Bazaro, darbus. Motiejus, Benediktas ir Mykolas Bazarai taip pat yra ir puikūs muzikantai, tad paskaitoje išgirsime juos ir muzikuojant.

Dar vienas ypatingas svečias – profesorius, akademikas Ramutis Bansevičius, kuris yra pjezomechanikos pradininkas Lietuvoje. Profesoriaus mokslinių interesų ratas labai platus ir bendravimas su juo visuomet kupinas netikėtų atradimų. Mūsų susitikime išgirsime intriguojančią idėją apie... Bet, leisiu ją pristatyti pačiam svečiui. 

‒ Kokią dalį kiekvienoje kultūroje užima tradiciniai muzikos instrumentai?

‒ Labai ryškią ir reikšmingą. Muzikos instrumentas yra lyg kalbos tąsa, kuomet žodžio nepakanka arba kai siekiama mintį pateikti ne tokiu įsakmiu būdu, kokia yra mūsų kalba. Muzikos instrumentas pelnytai vadinamas sielos kalbos įrankiu.

Visos pasaulio tautos turi unikalius, o iš esmės visur atsikartojančius muzikos instrumentus. Tėra tik trys jų rūšys – mušamieji, styginiai ir pučiamieji. Kompozitorius Igoris Stravinskis fortepijoną priskyrė prie mušamųjų instrumentų, nors kiti jį vadina styginiu.

Kai vargonais grojama klavišais, nereiškia, kad tai ne pučiamasis instrumentas. Visi naujos kartos elektriniai ar elektroniniai instrumentai tėra mano minėtų rūšių imitatoriai, iš principo nieko naujo garsų genezės prasme nesukuriantys įnagiai. Atrodo, kad iki mūsų civilizacijos pabaigos, kažkokių radikalių pokyčių šioje srityje nenusimato.

‒ Koks instrumentas, Jūsų nuomone, labiausiai atspindi Lietuvos tautinį identitetą? Kurie muzikos instrumentai lietuvių yra užmiršti?

‒ Skudučiai ir senovinės kanklės. Gal dar daudytės, nors jų panaudojimas itin ritualus. Kadangi visas lietuvių (tiksliau – baltų) muzikinis palikimas susietas su gamta ir pagoniška pasaulėžiūra, daugybė ankstyvųjų muzikos instrumentų išnyko, kai žemaičiai nustojo plakti kryžius, kitaip sakant, pagonybę pakeitė krikščionybė. Retai kada bažnytines giesmes palydi skudučių ar kanklių pritarimas, greičiau bažnyčioje išgirsime vargonus ir gitarą...

‒ Kaip senuosius instrumentus paveikė vakarietiška kultūra?

‒ Pasakykime tiksliau – kaip senieji instrumentai paveikė vakarietišką kultūrą, kuri yra gana jauna, jei palyginsime su egiptiečiais ar kinais. Europietiškieji muzikos instrumentai yra gana riboto arealo produktas, tačiau juose galime rasti labai įdomių pirmykščių muzikos instrumentų elementų. Apie tai taipogi paskaitoje pakalbėsime.

‒ Šiandien instrumentai kuriami pasitelkiant ledą, jūros bangas ir net nano technologijas. Koks neseniai sukurtas instrumentas, Jūsų nuomone, yra originaliausias ir įdomiausias?

‒ Tai „Youtube“ kultūros dalis – kuo nors nustebinti, priblokšti. Tokie pokštai neturi jokios išliekamosios vertės ir tęsinio, nes ir gimsta su vienu tikslu – atkreipti į save dėmesį. Galima rasti visokių „išsidirbinėjimų“ – vien jiems galėčiau paskirti porą paskaitų, tačiau galiausiai kiltų klausimas – o kas toliau?

‒ Skambinate karilionais ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ar grojimo karilionu meistrystė pasiekiama kiekvienam?

‒ Taip, jei esi muzikantas ir turi įgijęs klavišinių instrumentų valdymo pagrindus. Man pasitraukus į emeritūrą, į Kauno karilionininkų gretas įsijungė jauna pianistė ir vargonininkė Austėja Staniunaitytė, kuri puikiai pasirodė atrankos komisijai ir pradėjo reguliarią koncertinę veiklą. Ji – pirmoji karilionu skambinanti moteris Lietuvoje. Užsienyje tai nėra naujiena – lygių teisių principas ten sekamas labiau.

‒ Vadovavote Kauno valstybinio muzikinio teatro elektroninės muzikos grupei „Argo“ ir buvote koncertinės grupės „Žaliakalnio vilkai“ dalyvis. Kokiais instrumentais grojote jose?

‒ Pradžioje grojome Lietuvoje pagamintais Orūno Urbono sintezatoriais, vėliau – gamykliniais instrumentais. Tai buvo nuostabi patirtis, o elektroninės muzikos „bacila“ yra manyje ligi šiol. Neįtikėtina, bet tie rankų darbo instrumentai veikia ir dabar. Jei reanimuotume grupės „Argo“ veiklą, galėtume vėl skambėti anų laikų garsynu. Tačiau eikime pirmyn, nes mene nežinia patrauklesnė už jau praeityje likusią žinią.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...