captcha

Jūsų klausimas priimtas

Nidoje atšvęstos Žiobrinės

Ant vytelių pamautais ir laužo liepsnose keptais žiobriais anksčiau kvepėdavo visos pamario krašto gyvenvietės. Pavasarį žiobriai iš Baltijos jūros masiškai plaukia upėmis aukštyn neršti, todėl per balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje vykdavusias šventes būdavo aptariamas besibaigiantis pavasarinės žūklės sezonas.
Paprastasis žiobris. Wikimedia Commons nuotr.
Paprastasis žiobris. Wikimedia Commons nuotr.

Ant vytelių pamautais ir laužo liepsnose keptais žiobriais anksčiau kvepėdavo visos pamario krašto gyvenvietės. Pavasarį žiobriai iš Baltijos jūros masiškai plaukia upėmis aukštyn neršti, todėl per balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje vykdavusias šventes būdavo aptariamas besibaigiantis pavasarinės žūklės sezonas.

Pavienės šventės pamaryje vykdavusios iki 8-to praėjusio amžiaus dešimtmečio. Kiekvienas kaimas esą turėjo savo receptą žiobriui paruošti. Susirinkusiems į Žiobrines siūlyta išsikepti pagal Nidos šeimininkių receptą paruoštų žiobrių.

„Reikia šviežią pagauti, iš vakaro užsūdyti su meile, iš ryto pridėti visokių skaniausių žolelių - kokių turit iš pačių pirmųjų daržo, iš sodo. Kas nori, deda duoną, galbūt svogūną. Tada ant tokių vytelių pamauna. Deginame laužą ir iki 2 val. ta žuvelė kepa“, – pasakojo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ direktorė Eglė Baltranaitė.

Pagal senąjį žvejų receptą, vyteles su žuvimi reikia smeigti maždaug metro atstumu nuo laužo, tačiau dauguma žuvis dabar smeigia kuo arčiau ugnies - kad greičiau iškeptų.

Šventėje ne tik žuvį buvo galima kepti - vyko mugė, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, susirinkusiuosius linksmino vietos folkloro kolektyvai. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kultūra

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...