captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įspėja: knarkimas gali lemti skyrybas ar net mirtį

Knarkimas – viena iš skyrybų priežasčių, nes dažnai tokie partneriai miega skirtinguose kambariuose, dėl ko jų bendras gyvenimas nėra laimingas, LRT RADIJUI sako Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės skyriaus gydytojas otorinolaringologas Darius Rauba. Be to, pabrėžia jis, įrodyta, kad kuo garsiau žmogus knarkia, tuo didesnė miego apnėjos tikimybė, o ji turi tiesioginį ryšį su impotencija arba gali lemti infarktą ar insultą.
Nomao Saeki/Unsplash nuotr.
Nomao Saeki/Unsplash nuotr.

– Kodėl vieni žmonės knarkia, kiti ne? O gal visi linkę knarkti?

– Remiantis literatūroje pateiktais duomenimis, galima sakyti, kad, ko gero, bet koks žmogus gyvenime yra vieną ar kitą kartą suknarkęs. Tai būdinga visiems. O nuolatos knarkia apie 44 proc. pasaulio vyrų ir apie 28 proc. moterų.  

– Kokie veiksniai sukelia knarkimą?

– Su amžiumi mažėja raumenų tonusas, atsiranda miego sutrikimų, todėl su amžiumi daugėja knarkiančių žmonių. Taip pat dalis pacientų knarkia dėl antsvorio. Raumenų (ir gerklės) tonusas mažėja ir dėl mažo fizinio aktyvumo.

– Kas yra miego apnėja?

– Tai miego sutrikimas, kai miegant protarpiais nutrūksta ir vėl atsinaujina kvėpavimas. Yra įrodyta, kad kuo garsiau žmogus knarkia, tuo didesnė miego apnėjos tikimybė.

– Ar tiesa, kad knarkimas gali būti susijęs su impotencija?

– Pats knarkimas žmogui nelabai kenkia, nebent knarkiama garsiai, todėl blogiau išsimiegama. Tačiau su knarkimu susijusi miego apnėja turi tiesioginį ryšį su impotencija. Žmogus labai blogai miega, nes kelis kartus per valandą, pats to nepastebėdamas, prabunda, o ryte jaučiasi lyg nemiegojęs. Dėl to kyla nuovargis, irzlumas, vystosi depresija, o visa tai susiję su lytinės funkcijos sumažėjimu.

– Be nuolatinio nuovargio, nervingumo, padidėjusio kraujo spaudimo, minima ir mirtis. Ar tikrai taip būna gyvenime?

– Viena dažnesnių priežasčių, dėl ko pacientai miršta naktį nuo infarkto ar insulto, – miego apnėja. Statistika taip pat rodo, kad iki 85 proc. miego apnėja apsunkina padidėjusio kraujo spaudimo gydymą.

Tuo metu, kai sustoja kvėpavimas, išsiskiria įvairūs streso hormonai, lyg žmogus dustų, būtų smaugiamas. Šie hormonai išreguliuoja kraujospūdį, sutrinka medžiagų apykaita, insulino tolerancija. Todėl tokie pacientai yra stambesni – dėl sutrikusios medžiagų apykaitos nemažėja riebalų kiekis net bandant numesti svorio.

– Ką daryti kartu gyvenantiems žmonėms, kurie dėl knarkimo neišsimiega?

– Tai viena iš skyrybų priežasčių, nes dažnai tokie partneriai miega skirtinguose kambariuose, dėl ko tampa nelaimingi.

– O jei knarkia žmogus, kuris neturi nei antsvorio, nei problemų dėl alkoholio?

– Taip gali būti dėl anatominių ypatumų. Kai kurių žmonių labai ilgas minkštasis gomurys arba liežuvėlis. Taip pat gali būti padidėjusios gomurinės tonzilės – dėl jų ima knarkti net 3–5 metų vaikai.

– Kur ir kaip nustatomas knarkimo patologijos sunkumas?

– Jei įtariame, kad pacientas serga miego apnėja, arba jeigu jis labai garsiai knarkia, siunčiame pasikonsultuoti su pulmonologu. Jis atlieka naktinę polisomnografiją – įrenginiu išmatuojama, kiek kartų per valandą sustoja kvėpavimas. Jei tiriant įtariama apnėja, pacientas hospitalizuojamas parai ar dviem ir atliekamas išsamus miego tyrimas. O tada jau galima parinkti gydymą.

– Turbūt eilės į miego laboratoriją – milžiniškos?

– Tyrimą apmoka ligonių kasos, o laukti reikia apie mėnesį. Be to, yra privačių įmonių, tyrimą atliekančių paciento namuose.

– Kas labiausiai padeda išvengti knarkimo?

– Manau, kad fizinis aktyvumas, sveika mityba, kūno svorio mažinimas. Kitu atveju gydoma chirurginiu būdu.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...