captcha

Jūsų klausimas priimtas

Įvertino idėjas Lietuvai – kai kurios turi spragų

Nors dauguma idėjų Lietuvai iš pirmo žvilgsnio atrodo geros, tačiau kai kurios iš jų yra sunkiai įgyvendinamos ar turi spragų. Vis dėlto į idėjas galima pažvelgti ir kitu kampu, siūlo LRT RADIJO žurnalistai Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė, kurie kartu su ekspertais apžvelgia kelias iniciatyvai pasiūlytas idėjas.
Organizatorių nuotr.
Organizatorių nuotr.

Pirma idėja. Lietuviška kriptovaliuta ir duomenų centras

Viena iš pasiūlytų idėjų – duomenų centro ir kriptovaliutos parko sukūrimas. Pasak LRT RADIJO žurnalisto Mindaugo Aušros, ši idėja gana rizikinga – jau egzistuojančios kriptovaliutos dažnai naudojamos juodojoje rinkoje. Be to, tokios valiutos niekuo nėra pagrįstos, nėra reguliuojamos.

„Jei viena valstybė investuotų į tokį dalyką, kokią žinutę tai siųstų pasauliui? Turėkime omenyje, kad jau žinome Kinijoje, Vakarų valstybėse pasitaikiusius pavyzdžius – kriptovaliutos yra pinigų plovyklos. Ar tai yra tikrai labai pagrįsta?“ – svarsto M. Aušra.

J. Čeponytė antrina, kad Lietuva ir negalėtų sukurti savo kritovaliutų reguliavimo, nes šalis priklauso Europos Sąjungai, tačiau, jos nuomone, į šią idėją galima pažvelgti šiek tiek kitaip: „Siūlau pamiršti kriptovaliutas, [...] bet šią idėją laikyti pasiūlymu Lietuvai labiau pritraukti finansines technologijas. [...]  Manau, jei žiūrėtume per šią prizmę, tai nebloga idėja.“

Su tuo sutinka SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, ir finansų ministro, ir Lietuvos banko išsakytos pozicijos rodo, kad Lietuvai reikia pritrukti finansine technologijas.

„Aišku, kad tokiuose dalykuose daugiausia laimi pirmieji. O kas labiausiai pralaimi, jei nepasiseka? Tie, kurie ateina vėliausiai. Natūralu, kad tiems, kurie dabar yra patys pirmieji, reikia, kad viskas vystytųsi greitai, nes iš to įmanoma uždirbti. Bet ar tai yra tvaru? Tai klausimas ir SEB bankui, ir Finansų ministerijai“, – neslepia T. Poviliauskas.

Fabian Pank/Unsplash.com nuotr.

Antra idėja. Bazinės pajamos visiems Lietuvos gyventojams

Dar viena iniciatyvai pateikta idėja – bazinės pajamos visiems Lietuvos gyventojams. Šias pajamas žmonės gautų nepriklausomai nuo to, ar dirbate, ar ne. Tai ypač būtų naudinga žmonėms, kurie savo laiką norėtų skirti studijoms, kitiems mokslams, kūrybai.

Vis dėlto J. Čeponytė atkreipia dėmesį, kad tokios idėjos įgyvendinimas reikštų, jog visi sumokame mokesčius, o po to tuos pačius pinigus išsidaliname.

Idėjos įgyvendinimu abejoja ir ekonomistė Laura Galdikienė. Anot jos, pirmiausia tokį modelį reikėtų testuoti ir pasižiūrėti, kaip tai keičia žmonių elgseną.

„Galbūt praktikoje tai veiktų visiškai kitaip, nei mums atrodo. Tai įgyvendinama. Ar tai įgyvendinama Lietuvoje? Bandžiau paskaičiuoti. Galbūt apie 200 eurų kiekvienam žmogui ir išgalėtume mokėti, bet tektų pakeisti visą socialinės apsaugos sistemą, atsisakyti visų kitų išlaidų. Reikėtų panaikinti praktiškai visas egzistuojančias lengvatas verslui ir gyventojams. Tokiu būdu galėtume turėti maždaug apie 200 eurų vienam gyventojui“, – sako L. Galdikienė.

Ji priduria – tai panašiau į idėją ateičiai: „Lietuva iš tiesų galėtų užsidirbti taškų, bandydama testuoti šią idėją. Mums nelabai sekasi reklamuoti savęs kaip šalies užsienyje, bet, manau, sulauktume daug dėmesio, pabandydami bent ištestuoti, sukurti gerą modelį, kuris sulauktų daug įvairių tyrėjų dėmesio.“

Unsplash.com nuotr.

Trečia idėja. Pajamų apmokestinimas tik nuo 25-erių

Iniciatyva parodė, kad bene labiausiai idėjas siūlantiems žmonėms rūpi su mokesčiais susijusios problemos. Viena iš tokių idėjų – jaunimo pajamų apmokestinimas tik nuo 25-erių metų.

„Siūlau jaunimui iki 25 metų neapmokestinti pajamų, kurios per metus siektų iki 20 tūkst. eurų. Taip jaunimas būtų skatinamas dirbti ir stengtis jauname amžiuje susikurti savo gerovę ir finansinę nepriklausomybę, suteikiant papildomos motyvacijos stengtis“, – siūlo idėjos autorius.

M. Aušra pastebi, kad idėja turi šiokią tokią spragą – neapmokestinama būtų kaip tik sveikiausia ir darbingiausia žmonių grupė. J. Čeponytės pastebėjimu, taip pat nurodyta labai didelė suma. Žmogus galėtų uždirbti daugiau kaip 1600 eurų per mėnesį ir jam nebūtų taikomi mokesčiai.

„Tai du vidutiniai atlyginimai – tikrai didelės pajamos, kurios nebūtų apmokestinamos. Kitas dalykas, norėčiau atkreipti dėmesį, turėtume mokyti žmones, kad mokesčius mokėti reikia. Mes galime dėl kažkokių priežasčių suteikti lengvatų, bet mokesčius mokėti reikia“, – įsitikinusi J. Čeponytė.

„Swedbank“ ekonomistė L. Galdikienė taip pat mano, kad padėti jauniems žmonėms vis dėlto reikėtų kitais būdais: „Įpirkti būstą jaunam žmogui didmiestyje, Vilniuje, iš tiesų nėra lengva. Jei kalbame apie ateitį, kai jaunimui teks vis didesnė mokesčių našta išlaikyti senėjančią visuomenę, tai iš tiesų ta parama būtų tikrai naudinga. Bet turbūt ne tik tiems, kuriems iki 25 metų, bet tiems, kurie jau kuria šeimas, vadinasi, šiek tiek vyresniems.“

Žurnalistų ir ekspertų pastabų apie kitas idėjas klausykitės įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...