captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ką pacientams reikia žinoti apie šiuolaikinę narkozę

Šiuolaikinė anesteziologija, arba narkozė, labai saugi – kaip kosminis laivas, kuriame stebimi visi smulkiausi rodikliai, todėl pacientams nereikia jos bijoti. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas. Be to, pabrėžia medikas, žmonės mano, kad prieš planinę anesteziją reikia badauti, bet tai netiesa – nusibadavus tik sunkiau sveikstama.
P. Guillaume/Unsplash.com nuotr.
P. Guillaume/Unsplash.com nuotr.

– Kas yra anestezija, žmonių dar vadinama narkoze? Ar žmonės jos bijo?

– Anestezija – trumpalaikis jutimo nebuvimas. Bet natūralu, kad žmogus, atiduodamas save į gydytojo rankas, nerimauja. Vieni bijo, kad jiems gali skaudėti, kiti – neprabusti, treti – periodo po operacijos.

– Ar tos baimės, pavyzdžiui, nebepabusti po narkozės arba pabusti per operaciją, pagrįstos?

– Šiuolaikinė anesteziologija labai saugi. Ši sritis – kaip kosminis laivas, kuriame stebimi visi smulkiausi rodikliai, o naudojamos priemonės labai saugios. Todėl nebūna taip, kad žmogus neprabunda dėl anestezijos. Žinoma, reikia suprasti, kad anestezija ne natūralus, o dirbtinis miegas, o dirbtiniai dalykai gali turėti šalutinį poveikį.

Anestezija susideda iš trijų komponentų: miego, raumenų atpalaidavimo ir skausmo numalšinimo. Puikiai žinome, kaip veikia skausmą malšinantys medikamentai operacijos metu, puikiai žinome, kaip veikia raumenis atpalaiduojantys vaistai, beje, už juos buvo gauta Nobelio premija, tai irgi įrodo, kad anesteziologija nėra nuošalės mokslas.

Be abejo, mes nežinome visų miego mechanizmų – tai labai subtili funkcija. Bet medikamentai, sukeliantys miegą, yra saugūs, išbandyti laiko ir pagrindo nerimauti, kad žmogus neatsibus, negrįš mąstymo funkcija, nėra.

Anesteziologai iš daugelio rodiklių mato, kad žmogus tikrai miega. Taigi narkozę ir atlieka žmogus, o ne mašinos ar automatai. Čia kategoriška nuomonė. Prabudimas po anestezijos ypač lengvas ir be skausmo. Žinoma, visko gali būti, bet tai nėra pavojinga gyvybei.

– Minėjote, kad narkozė gali turėti šalutinį poveikį. Koks tas poveikis gali būti?

– Žmonės dažnai klausia, ar nepablogės atmintis. Grįžtu prie to, kad narkozė (anestezija) – ne fiziologinis, o dirbtinis miegas, vadinasi, kažkoks poveikis gali būti. Yra nemažai darbų, kur tiriama, kaip keičiasi atmintis. Turbūt reikėtų sakyti, kad gali kurį laiką sutrikti įsiminimo procesas, pavyzdžiui, subtilieji aspektai, bet jie nėra tokie reikšmingi, kad žmogus nesioperuotų.

Be abejo, net ir vietinė anestezija turėtų būti atliekama tik tada, kai reikia – kai atliekama procedūra, gelbstinti ar taisanti sveikatą. Tada anestezijos rizika tiek maža, o operacijos nauda tokia didelė, kad niekam nekyla klausimų. Bet blogai, kai atliekama nereikšminga procedūra, pavyzdžiui, taisomas dantis, daromas diagnostinis tyrimas, o žmogus nori narkozės.

Jei tai būtų fiziologinis miegas, kaip Rytų vienuolynuose, paspaudus tam tikrus taškus, žmogus užmiega, būtų puiku, bet tokių galimybių nėra. Galima galvoti, kad reikia visus operuoti be anestezijos, bet tai netiesa. Didysis chirurgijos proveržis įvyko tik tada, kai atsirado šiuolaikinė anesteziologija. Be jos didžioji dauguma šiuolaikinių operacijų būtų neįmanomos, žmonės žūtų. Taigi anestezija chirurgijoje sukėlė revoliuciją.

– Ar yra tokių situacijų, kai nusprendžiate, kad nebus pritaikyta narkozė, nes sveikata to neleidžia?

– Paprastai žmogui parenkamas tinkamas anestezijos būdas. Ne visus migdome, ne visiems sukeliame bendrinę narkozę. Juk galima padaryti blokadą, regioninę anesteziją, vietinę anesteziją. Anesteziologai neatsisako atlikti anestezijos, išskyrus tuos atvejus, kai ji sukelia didelę riziką. Tuomet renkamas tinkamiausias metodas, o jei netgi jo neįmanoma parinkti, su pacientu diskutuojama, ar būsima galima nauda bus didesnė už riziką.

– Kokie yra anestezijos būdai?

– Visų pirma anestezija yra ūmaus skausmo malšinimas. Ūminiam skausmui malšinti, kuris bus per operaciją, naudojama bendroji anestezija, įprastai liaudyje vadinama narkoze. Bet labai sėkmingi kiti metodai. Regioninė anestezija – kai, kaip žmonės sako, „išjungiamas“ tam tikras kūno segmentas – ranka, koja, nuskausminama nuo pusės žemiau pilvo juostos.

Yra vietinė nejautra, kuri irgi labai naudinga ir netgi atgimsta, nes chirurgai dabar pasiekė labai daug derindami ją su vietine infiltracija. Įsivaizduokite, kad didžiąsias kelio, klubo sąnarių operacijas galima atlikti su regionine anestezija. O tai yra geriau arba tolygu bendrajai anestezijai.

Bendrajai anestezijai sukelti gali būti leidžiami medikamentai arba inhaliuojamieji medikamentai (anesteziologinės dujos). Tai visiškai saugios medžiagos, ir dauguma pacientų bendrosios anestezijos metu inhaliuoja tas dujas per anestezijos aparatą ir miega. Leidžiami medikamentai labai saugūs, bet juos reikia labai tiksliai dozuoti, kad žmogus nepabustų.

– Ką dar svarbaus pacientai turėtų žinoti?

– Ruošiantis planinei anestezijai, nereikia badauti. Žmonės, būna, badauja 3–4 dienas. Žmogus gali pavalgyti iš vakaro, ryte dar gali išgerti pusę stiklinės vandens. Netgi gali, jei nori, 6 val. ryto išgerti mažą puodelį kavos be pieno – taip jam net nuotaika pagerės. Blogai, kai pacientai badauja, nes nusibadavus sunkiau sveikstama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...