captcha

Jūsų klausimas priimtas

Siūlo pirmosios pagalbos įgūdžių mokyti ir vaikus, ir senjorus

Skandinavijos šalyse net 95 proc. gyventojų moka suteikti pirmąją pagalbą, o situaciją Lietuvoje galima vertinti kritiškai. Svarbu siekti, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai būtų lavinami praktiškai nuo pat vaikystės, LRT RADIJUI sako Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė. LRT kalbininkė Nerija Jodelienė, iniciatyvai „Idėja Lietuva“ siūlanti išmokyti visus šalies gyventojus teikti pirmąją pagalbą, teigia, kad svarbu skatinti visuomenę gilinti žinias ir padėti vieni kitiems.
Roman Kraft/Unsplash.com nuotr.
Roman Kraft/Unsplash.com nuotr.

Idėja kilo iš asmeninės patirties

Reikia išmokyti visus Lietuvos gyventojus, nuo darželinukų iki senjorų, teikti pirmąją pagalbą, LRT RADIJUI sako kalbininkė N. Jodelienė. Jos teigimu, idėja konkreti ir yra būdų, kaip tai padaryti: „Galima parengti daugiau pirmosios pagalbos savanorių, kurie įdomiai, vaizdžiai mokytų kitus. Taip pat galima parengti pirmosios pagalbos mokymo programas pagal amžiaus grupes, rengti efektyvias pamokas mokyklose, darželiuose, darbovietėse. Svarbu skatinti visuomenę domėtis pirmąja pagalba ir nebijoti gilinti žinių, padėti kitiems.“

Paklausta, kodėl sugalvojo tokią idėją, N. Jodelienė tvirtina, kad idėja susijusi su asmenine patirtimi. „Vieną vasarą dalyvavau muzikos festivalyje. Jame šalia didelių scenų buvo pastatyta nedidelė palapinė, kurioje savanoriai mokė, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Nusprendžiau to išmokti ir pati. Mokymai buvo labai konkretūs ir net negalvojau, kad tų žinių man prireiks labai greitai“, – aiškina pašnekovė.

N. Jodelienė pasakoja kartą pamačiusi gulinčią moterį ir net nesvarsčiusi, prieiti prie jos ar ne: „Moteriai tikrai reikėjo pagalbos, ji buvo išvežta į ligoninę. Taigi pirmosios pagalbos mokymai pasiteisino, nes turėjau žinių. Bet turėjau jų labai nedaug. Nusprendžiau, kad reikia gilinti, ir nuėjau į Raudonojo Kryžiaus kursus.“

Skandinavijoje pirmąją pagalbą moka suteikti 95 proc. gyventojų

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė G. Guzevičiūtė, paklausta, kaip vertina tokią idėją, sako, kad tai tarsi muzika Raudonojo Kryžiaus atstovų ausims. „Tokia ir mūsų vizija – kad kuo daugiau žmonių mokėtų ir galėtų suteikti pirmąją pagalbą, turėtų reikalingus įgūdžius, nepasimestų nutikus nelaimei. Tokią idėją palaikome 100 proc.“, – teigia pašnekovė.

Paklausta, ar idėja išmokyti Lietuvos gyventojus suteikti pirmąją pagalbą yra įgyvendinama, G. Guzevičiūtė tvirtina, kad atsakyti sudėtinga: „Tai nepriklauso vien nuo mūsų. Savo pastangomis darome, kiek galime. Pažvelgę į Skandinavijos šalis pamatytume, kad ten tokios idėjos įgyvendinamos, daugiau nei 95 proc. šalies gyventojų – apmokyti, kaip teikti pirmąją pagalbą.“

Pasak G. Guzevičiūtės, kalbant apie pirmosios pagalbos įgūdžių mokymo svarbą, kyla klausimų apie Lietuvos švietimo ir sveikatos sistemas. „Situaciją galima vertinti kritiškai. Mokyklose yra tokių mokymų užuomazgų, tačiau tai nėra taip svarbu, kaip, pavyzdžiui, matematika ar geografija. Turėtų būti kitaip, nes pirmosios pagalbos įgūdžiai – gyvybiškai svarbūs“, – teigia pašnekovė.

G. Guzevičiūtė sako, kad visuomenė po truputį tampa sąmoningesnė ir atsiranda žmonių, kurie patys imasi iniciatyvos mokytis: „Visgi šiandien tokių žmonių dar mažai. Svarbu, kad pirmosios pagalbos įgūdžiai nuo mažų dienų būtų įaugę į kraują. Taigi darbas su vaikais nepaprastai reikalingas.“

Pagalbos mokymai be praktikos – beverčiai

N. Jodelienės teigimu, Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje galima aptikti Žmogaus saugos bendrąją programą, skirtą moksleiviams. „Programoje surašyta, ką kiekvienos klasės mokinys turėtų žinoti. Ten nurodyta, kad, pavyzdžiui, pirmokas ir antrokas turi žinoti, į ką kreiptis pagalbos ištikus nelaimei mokykloje, namie, kai nėra suaugusių, kaip sutvarkyti įdrėskimą, nubrozdinimą, kraujavimą iš nosies. Trečioko žinios turi būti gilesnės, o penktokai ir šeštokai turi būti susipažinę su dirbtiniu kvėpavimu“, – vardija pašnekovė.

G. Guzevičiūtė, paklausta, ar tokios programos mokyklose yra laikomasi, teigia, kad būtent tai yra esminis klausimas: „Susikerta teorinės žinios ir praktika. Teoriškai viskas pristatoma ir aptariama. Bet kai kalbame apie pirmąją pagalbą, bet kokie mokymai nėra visaverčiai, jei jie – be praktikos. Būtent praktikos labiausiai ir trūksta.“

Anot G. Guzevičiūtės, galima džiaugtis, kad daugėja žmonių, norinčių turėti praktinius pirmosios pagalbos įgūdžius. „Yra dalis žmonių, baigusių pirmosios pagalbos mokymus tada, kai siekė gauti vairuotojo teises. Tokie žmonės ateina sakydami, kad negavo realių įgūdžių ir tikros praktikos. Džiaugiamės ir tuo, kad atsiranda darbdavių, besirūpinančių darbuotojais, jų saugumu, organizuojančių mokymus“, – sako pašnekovė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...