captcha

Jūsų klausimas priimtas

Į teisės kongresą nepakviesta Rusija priekaištauja Vilniui

Pasaulio konstitucinės justicijos kongresą surengęs Vilnius sulaukė priekaištų, kad į renginį nepakvietė Rusijos Konstitucinio Teismo atstovų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Antradienį kalbėdamas per kongreso atidarymą Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje, Venecijos komisijos pirmininkas Giannis Buquicchio teigė, kad reikia siekti dialogo, o ne izoliacijos. Anot jo, Rusijos Konstitucinio Teismo atstovams reikėjo padaryti išimtį ir leisti atvykti į renginį.

„Venecijos komisija yra išreiškusi labai kritišką nuomonę dėl Rusijos Konstitucinio Teismo sprendimo dėl Krymo, bet čia vyksta pasaulio konstitucinių teismų aukščiausio lygio susitikimas ir mums reikia dialogo, o ne priešpriešos. Mes turime rodyti gerus pavyzdžius, toks tarptautinių renginių tikslas“, – G. Buguicchio savo poziciją pakartojo ir per spaudos konferenciją.

Jis pabrėžė, kad Rusija yra Europos Tarybos, Venecijos komisijos narė.

„Mūsų nuomone, mano asmenine nuomone Rusijos atstovams turėjo būti leista atvykti į Lietuvą“, – tvirtino G. Buquicchio.

Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad „niekada nesveikinsime ir nespausime rankos tiems, kurie pamina teisės viršenybę ir kurių sprendimai laužo tūkstančių žmonių likimus“.

„Matome, kaip Europoje siekiama iš naujo jėga perbraižyti valstybių sienas. Po karinės agresijos Rytų Ukrainoje ir Krymo okupacijos mėginama sukompromituoti Europos Žmogaus Teisių Teismo autoritetą. Be to, tariamai ginant nacionalinę ir religinę tapatybę, savo kėslams siekiama pasitelkti Konstitucinį Teismą ir diskredituojama jo misija užtikrinti teisės viršenybę. Sunku sugalvoti ką nors ciniškesnio nei nusikaltimų vykdymas prisidengiant konstituciniu teisingumu“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.

Anot jos, toks elgesys kelia grėsmę tarptautinės tvarkos ir Europos saugumo pamatams, kurie grindžiami Jungtinių Tautų Chartija, Helsinkio baigiamuoju aktu ir Europos žmogaus teisių konvencija.

Lietuvos Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas atkreipė dėmesį, kad ne KT sprendimas buvo neįsileisti Rusijos delegacijos, o vykdomosios valdžios.

„Lietuvos Konstitucinis Teismas negali kviesti dalyvauti jų renginiuose tokių asmenų, kuriems yra uždrausta įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Tas sprendimas primtas ne Konstitucinio Teismo, o kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų, tai vykdomosios valdžios sprendimas, vadovaujantis tuo, kad Lietuvos Respublika individualiai taiko sankcijas asmenims, kurie yra savo sprendimais prisidėję prie tarptautinio nusikaltimo vykdymo, tai yra Krymo aneksijos“, – sakė D. Žalimas.

Anot jo, jeigu yra smerkiama Krymo aneksija, jeigu smerkiami ją įteisinantys sprendimai, reikia būti nuosekliems ir parodyti savo poziciją.

„Atvirai pasakius, nėra pasaulyje nė vieno atvejo, kada teisminė valdžia buvo tokiu smarkiu laipsniu diskredituota (...), nėra precendento kitoje šalyje, kur Konstitucinis Teismas būtų panaudotas tokiam nusikaltimui įvykdyti“, – kalbėjo Lietuvos KT pirmininkas.

D. Žalimas, BNS nuotr.

„Jeigu nebūtų to sprendimo, matyt, nebūtų buvusios aneksijos, tolesnės agresijos, nebūtų tūkstančių žuvusių, keliasdešimt sužeistų ir virš milijono pabėgėlių. Kalbant apie dialogą, (...) aš nežinau kokią dialogas gali turėti prasmę su asmenimis, kurie priiminėjo sprendimus dėl represijų okupuotoje Lietuvoje ar dėl holokausto, ar dėl panašių veiksmų“, – sakė D. Žalimas.

Jis pasakojo dalyvavęs šiemet konferencijoje Batumyje, Gruzijoje, kur Rusijos KT teisėjai atvirai gynė savo sprendimą dėl Krymo prijungimo prie Rusijos, „naudodami tokius pačius argumentus, kuriais 1946 metais Niurnbergo tarptautiniame kariniame tribunole nacių nusikaltėliai bandė pateisinti Austrijos anšliusą“.

„Maža to, jie savo pasisakymais kvestionavo visų valstybių, kurios atsirado buvusios Sovietų Sąjungos vietoje, teisėtumą. Dialogas yra įmanomas abipusės pagarbos ir teisės viršenybės pagrindu“, – teigė D. Žalimas.

Vilniuje vyksta Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos IV kongresas, į jį pakviesti Konstitucinių Teismų vadovai iš viso pasaulio, tarptautinių teismų atstovai. Šio kongreso tema – „Teisės viršenybė ir konstitucinė justicija šiuolaikiniame pasaulyje“.

Pasak D. Žalimo, renginio dalyviai kalba apie iššūkius, su kuriais įvairiose valstybėse susiduria konstituciniai teismai – tai ir terorizmas, korupcija, konstitucinių teismų nepriklausomumas, kt.

Į renginį nepakviesti Rusijos Konstitucinio Teismo teisėjai dėl sprendimų, įteisinusių Krymo aneksiją. Migracijos departamentas Užsienio reikalų ministerijos siūlymu šio teismo teisėjus įtraukė į sąrašus asmenų, kuriems neįleidžiama atvykti į Lietuvą.

Apie tokį Lietuvos sprendimą dar pernai žiemą buvo informuotas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Europos Sąjunga (ES) nepripažįsta Maskvos 2014-aisiais įvykdytos Krymo aneksijos teisėtumo ir tvirtina, kad Rusijos parlamento rinkimai Kryme tų metų rugsėjį buvo neteisėti. ES yra įvedusi ekonomines sankcijas Maskvai, taip pat taiko sankcijas fiziniams ir juridiniams asmenims, atsakingiems už Krymo aneksiją.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Lietuvoje

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...