captcha

Jūsų klausimas priimtas

Pradedamas remontuoti Vilniaus oro uosto takas: kokių keblumų gali kilti

Vienintelė oro linijų bendrovė „Ryanair“ priėmė sprendimą neperkelti savo skrydžių iš Vilniaus į Kauno oro uostą, LRT RADIJUI sako Lietuvos oro uostų vykdomasis direktorius Donatas Voveris. Anot jo, keleiviai dar iki laikino Vilniaus oro uosto uždarymo gali susidurti su keblumais. Pavyzdžiui, jei lėktuvas, turintis atskristi į Vilniaus oro uostą iki 2 val. nakties, pavėluos, jo keleiviai gali atsidurti Kaune, Palangoje, Rygoje ar net Varšuvoje.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

– Jau pasklido informacija, kad, ruošiantis tako rekonstrukcijai, Vilniaus oro uostas kelias valandas naktimis nepriims skrydžių – nuo gegužės 30 d. iki liepos 13 d. Vilniaus oro uoste tris valandas per naktį nebus priimami orlaiviai. Orlaiviai kilti ir leistis negalės nuo 2 val. ryto iki 5 val. ryto. Kam reikalingos tos valandos?

– Trijų valandų naktinio darbo langas reikalingas mūsų pasirinktam rangovui, kad jis atliktų parengiamuosius darbus, kuriuos galima atlikti neuždarius oro uosto. Oro uostas bus uždarytas tik 35 dienas. Be parengiamųjų darbų per 35 dienas būtų iš esmės labai sudėtinga suspėti atlikti visus darbus.

– Jokių išimčių nebus – tuo metu griežtai neskris lėktuvai?

– Stengsimės tai įgyvendinti maksimaliai griežtai. Noriu tik pasakyti, kad trijų valandų langas buvo pasirinktas ne atsitiktinai, o atsižvelgiant į oro linijų pateiktus tvarkaraščius. Stengiamės minimaliai paveikti oro linijų planus. Iš esmės džiaugiuosi, kad tai pavyko. Dauguma skrydžių vyks taip, kaip suplanuota.

– Kiek paprastai lėktuvų leidžiasi ar kyla tuo metu?

– Tarp 2 ir 5 val. leidžiasi ir kyla tik vėluojantys lėktuvai arba neplaniniai skrydžiai. Visos kitos oro linijų bendrovės tuo metu Vilniaus oro uoste skrydžių kaip tik neturi.

BNS nuotr.

– Buvo skelbiama, kad, jeigu skrydis vėluoja, Vilniaus oro uostas lėktuvo nepriims ir lėktuvas gali atsidurti, pavyzdžiui, Rygoje ar Varšuvoje. Kaip čia bus – keleivis skrenda į Vilnių, bet dėl menko vėlavimo gali atsidurti kitoje šalyje?

– Taip, tokia situacija teoriškai galima. Paprastai pačios oro linijos sprendžia, į kurį oro uostą skristi, jeigu negali nusileisti tame oro uoste, kuriame buvo suplanavusios tai padaryti.

Šiuo atveju yra ne tik Ryga ar Varšuva, bet ir Kauno oro uostas, Palangos oro uostas. Šie oro uostai pasiruošę priimti skrydžius. Tokiu situacijų, kai skrydžiai vėluoja, pasitaiko ne tik apribojus oro uosto laiką, bet ir dėl blogų oro sąlygų. Kitose šalyse – dėl darbuotojų streikų. Tai nėra kažkas neįprasto, bet, ko tikimės ir ties kuo labai aktyviai dirbame su oro linijų bendrovėmis, kad tokių situacijų mūsų keleiviams pasitaikytų kuo mažiau.

– Turbūt Kauno ir Palangos oro uostai žino situaciją ir bus pasirengę tokiems atvejams. Greičiausiai į tuos oro uostus, o ne į Rygą ar Varšuvą nusileis lėktuvai?

– Be abejo, oro uostai tikrai bus pasirengę priimti papildomus skrydžius. Visų pirma, tokiu oro uostu bus Kauno oro uostas. Iš kitos pusės, kaip ir minėjau, pačios oro linijos priima sprendimą, priklausomai nuo jų susitarimų ir kitų planų, į kurį oro uostą skristi. Žinoma, mūsų tikslas – kad būtų skrendama į Kauno oro uostą, jei jau nepavyktų nusileisti Vilniaus oro uoste.

– Vasarą, liepos 14–rugpjūčio 18 d. Vilniaus oro uoste apskritai nekils ir nesileis lėktuvai. Viešojoje erdvėje pasigirdo kalbų, kad mėnesį neveiksiantis Vilniaus oro uostas nepasivargino pranešti užsienio partneriams, kokių keblumų gali kilti. Žiniasklaida rašo, kad populiariose skrydžių bilietų paieškos sistemose informacijos apie remontą nėra.

– Patys Lietuvos oro uostai jau dvejus metus nuo tada, kai buvo nustatyta rekonstrukcijos data, tiek lietuviškais, tiek užsienio kanalais informaciją apie rekonstrukciją yra išplatinę. Lygiai taip pat tą informaciją jau porą metų turi ir visos Lietuvoje veikiančios oro linijos.

Toliau viskas šiek tiek sudėtingiau. Ar savo tinklalapyje bendrovė tinkamai atvaizduoja informaciją, ar ne, priklauso jau nuo kiekvienos bendrovės. Mes jau daugiau nei metus aktyviai dirbame su visomis oro linijomis, teikdami jiems informaciją, prašymus ir priminimus, kad informacija apie Vilniaus oro uosto uždarymą 35 dienoms jų tinklapiuose atsirastų ir kad keleiviai būtų nukreipiami į Kauną.

Didžiajai daliai oro linijų pavyko tai padaryti. Jie atsižvelgė į mūsų prašymus, atitinkamai sudėliojo savo tinklapius. Deja, ne visos oro linijos, ypač pačios didžiausios, šiuo metu yra tai atlikusios.

AFP/Scanpix nuotr.

– Kurios oro linijų bendrovės dar nepateikė informacijos savo klientams?

– Tai skandinavų oro linijos, kurios šiuo metu dar nėra susitvarkiusios savo tinklapių. Taip pat tai bendros tarptautinės bilietų pardavimo sistemos.

Aktyviai dirbome su šiomis sistemomis, pasitelkdami ir tarptautinių organizacijų, kurių nariais esame, pagalbą, bet iki šios dienos vis dar nepavyko jų įtikinti ir prikalbinti, kad jie padarytų pakeitimus savo sistemose. Vis dar aktyviai ties tuo dirbame.

Apie problemą žinome ir suprantame, kokius nepatogumus tai sukelia tiek mūsų visuomenei, tiek turistams, tačiau turime suprasti, kad bendrame pasaulio skrydžių žemėlapyje vis dėlto esame labai mažas taškelis ir dėl to mažo taškelio, kad ir kaip aktyviai stengtumėmės, nepavyksta pasiekti susitarimo.

[...] Sistema idealiu atveju turėtų veikti taip – žmogui, į tikslo paieškos langelį įrašius Vilnių, tiesiog pasiūloma skristi į Kauną. Turėtų būti taip arba bent jau turėtų būti aiški žinutė – prašome neieškoti skrydžių į Vilnių, o rinktis skrydžius į Kauną. Dauguma oro linijų būtent tokią informaciją ir pateikia.

Bloguoju atveju, pasirinkus Vilnių, iš tiesų kelios oro linijų bendrovės tiesiog nerodo jokių skrydžių. Kaip minėjau, tai yra problema.

– Kaip pavyko suderinti, kad, uždarius oro uostą, skrydžiai iš ar į Vilnių buvo perkelti į Kauną?

– Norėčiau pasidžiaugti tuo rezultatu, kurį pavyko pasiekti derinantis su oro linijų bendrovėmis. Dauguma oro linijų bendrovių, išskyrus vieną – „Ryanair“, perkėlė savo skrydžius į Kauną.

„Ryanair“, kuri yra stambiausias vežėjas Lietuvoje, priėmė sprendimą dviem mėnesiams neperkelti skrydžių į Kauną. Tačiau turime suprasti kitą dalyką – Kaunas yra tas oro uostas, iš kurio Lietuvoje „Ryanair“ kažkada startavo. Šiuo metu iš Kauno oro uosto „Ryanair“ vykdo gana daug skrydžių. Jie tiesiog koncentruosis į tuos skrydžius, kurie šiuo metu jau vykdomi Kaune.

BNS nuotr.

– LRT RADIJO klausytoja domisi, jei skrydžiai bus perkelti į Kauną, ar papildomi kelionės kaštai iš Vilniaus į Kauną bus padengti?

– Dabar, kai žmogus vyksta į oro uostą (nesvarbu, ar į Vilniaus, ar Kauno, ar Palangos), jis tai daro savo lėšomis. Žmonėms iš tiesų tenka gana dažnai važiuoti į Kauną, nes į keletą įdomesnių vietų skrendama tik iš Kauno. Šiuo atveju taip, žmonės kelionę turės finansuoti savo lėšomis.

Iš kitos pusės, jeigu pažiūrėtume į pasaulinę praktiką, tai, nuskridus į daugelį pasaulio miestų, yra visiškai normalu važiuoti iki 100 km nuo oro uosto ir po to iki oro uosto ir už tą kelionę šiek tiek sumokėti. Šiuo atveju dirbsime, sakykime, pagal pasaulinį modelį.

– Daugelyje tokių oro uostų šalia autobusų stotelių yra ir bilietų pardavimo sistemos. Tiek Kaune, tiek Vilniuje tokios sistemos reikėtų labai paieškoti.

– Tiek Vilnius, tiek Kaunas rekonstrukcijos laikotarpiu keičiasi. Iš esmės, jeigu kalbėtume apie susisiekimo variantus, tai dvi keleivių vežimo bendrovės, aptarnaujančios keleivius autobusais, atsiliepė į mūsų kvietimą vežti keleivius tuo laikotarpiu, kol bus uždarytas Vilniaus oro uostas. Tos bendrovės yra „Ollex“ ir „Toks“. Abi bendrovės rekomenduoja bilietus įsigyti iš anksto internetu. Tai sukels mažiausiai nepatogumų. Taip pat Kauno oro uoste tikrai bus galimybė informacijoje patogiai įsigyti bilietus.

– Ar tie autobusų reisai bus pritaikyti prie skrydžių?

– Pagal dabartinį tvarkaraštį, kurį ir keleiviai gali rasti internete, autobusai važiuoja kas 20–30 min. Iš tiesų galima gana patogiai atvažiuoti.

– Teko skaityti, kad, planuojant projektą, kai bus uždarytas Vilniaus oro uostas, buvo įvertinti patys įvairiausi scenarijai. Vienas iš jų – kaip vyktų darbai, jei dingtų Šengeno zona. Kas čia numatyta?

– Taip, kai įgyvendinamas tokio dydžio projektas, tai rizikų sąrašas užima ne vieną, ne du ir net ne tris lapus. Tos visos rizikos yra analizuojamos, dėliojami planai B, planai C, o kartais nueiname iki abėcėlės pabaigos, kad sudėliotume įvairius planus. Žinoma, vertiname ir tokį variantą, kas būtų, jeigu dingtų Šengenas.

Atitinkamai tiesiog turėtume labai greitai pritaikyti Kauno oro uosto infrastruktūrą, laikiną infrastruktūrą, nes Kauno oro uostas tam 35 dienų laikotarpiui atrodys visiškai kitaip, negu atrodo dabar. Taip pat, be abejo, bendradarbiaujame su savo partneriais, kad ir jie būtų pasiruošę, jeigu reikėtų, skirti papildomus resursus ir prisitaikyti prie įvykių. Dabar atrodo, bent jau pagal turimą informaciją, kad Šengenas tikrai nedings.

BNS nuotr.

– Minėjote, kad tik „Ryanair“ neperkėlė skrydžių. Kitos bendrovės skraidys iš Kauno. Tai papildoma apkrova Kauno oro uostui. Ar ten esanti struktūra tam pasirengusi? Pavyzdžiui, net automobilių aikštelėse dabar turėtų būti daugiau automobilių.

– Galiu papasakoti plačiau. Kauno oro uostas šiuo metu yra gana didelė statybų aikštelė. Taip yra būtent dėl to, kad Kauno oro uostas ruošiasi priimti keturis, o gal ir penkis kartus išaugsiantį keleivių srautą.

Visų pirma, Kaune įrenginėjame papildomas automobilių stovėjimo aikšteles. Planuojame turėti tiek pat automobilių stovėjimo vietų, kiek šiuo metu yra Vilniaus oro uoste. Tuo pat metu yra plečiamas Kauno oro uosto peronas – aikštelė, kurioje stovi orlaiviai, – kad oro uostas būtų pajėgus priimti papildomą orlaivių skaičių.

Taip pat rekonstruojame Kauno oro uosto esamą keleivių terminalą, jį šiek tiek protingiau išdėstydami, padarydami jį jaukesnį ir patogesnį keleiviui. Taip pat praplečiame komercines zonas. Šalia esamo terminalo statome dar du laikinus terminalus – vieną išvykimui ir vieną atvykimui, kad sutalpintume kelis kartus didesnį keleivių skaičių. Kauno oro uostas bus pasiruošęs.

– Visa tai bus tą mėnesį. Ar po to ši infrastruktūra liks? Galbūt bus galima organizuoti daugiau skrydžių iš Kauno?

– Dalis infrastruktūros liks. Šis projektas, be abejo, ir taip yra didelė nauda Kaunui, nes Kaunas sulauks didesnio turistų ir šiaip keliaujančių gyventojų skaičiaus.

Po projekto Kaune liks išplėstos automobilių stovėjimo aikštelės, kurios dabar Kaune iš esmės užpildytos. Be abejo, liks ir išplėstas peronas. Kauno oro uostas galės priimti daugiau orlaivių. Laikina infrastruktūra – mano minėti du laikini terminalai – bus panaikinta, nes nėra poreikio.

Kauno oro uostas per metus gali aptarnauti iki milijono keleivių, o šiuo metu aptarnauja apie 770 tūkst. Tad ir be papildomos infrastruktūros dar turime vietos.

BNS nuotr.

– Tie kioskeliai, verslininkai, aptarnaujantis personalas, bendrovės – žmonės, kurie šiandien dirba Vilniaus oro uoste, tą mėnesį atostogaus?

– Tai nuo daug ko priklauso. Dalis veiklos persikels į Kauną. Pavyzdžiui, dauguma mūsų darbuotojų bus perkelti į Kauną, organizuosime jų vežimą, dirbsime Kaune taip, kaip dirbome Vilniuje.

– Tai nemokamų atostogų neišleisite?

– Kam atostogauti, kai tiek darbo? Mums tiesiog reikalingi tie visi ištekliai. Kaune šie žmonės bus reikalingi. Kaip minėjau, keleivių srautas augs keturis ar penkis kartus.

Dalis komercinių partnerių, pavyzdžiui, automobilių nuomos bendrovės, taip pat perkelia veiklą į Kauną. Dėl kitos dalies – vasara, gražus oras, tikėkimės, bus gera proga paatostogauti.

– Gal bendrovės, dėl nepatogumų klientams atpigins skrydžių bilietus?

– Aktyviai nesekame informacijos, ar bilietai brangsta, ar pinga. Bendras jausmas – bilietai nepabrango, kas yra svarbu, nes veiklos perkėlimas į Kauną oro linijų bendrovėms yra papildomi kaštai. Jos to neslepia, bet, kiek matome, bilietai nepabrango. Reikėtų pagirti oro linijų bendroves, kad nepasinaudojo ta proga ir išliko profesionalėmis.

– Gal po remonto Vilniaus oro uostas gaus naują impulsą plėsti veiklą? Ką gausime po remonto?

– Mes, kaip Lietuvos oro uostai, tikrai aktyviai dirbame, kad pritrauktume naujus skrydžius į šalį. Jeigu projektas pavyks taip, kaip suplanuota, nuo 2018 m. turėtume turėti naujų, labai įdomių ir seniai lauktų krypčių iš Vilniaus oro uosto. Tai bus gana didelis postūmis. Nemaža dalis oro linijų laukia naujo, sutvarkyto tako, kad galėtų pradėti naujus skrydžius. 2018 m. atrodo labai pozityvūs.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...