captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kanados ir ES prekybos sutartis: apie pasekmes galima tik spėlioti

Jei prekybos sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos būtų ratifikuota, galima tik spėlioti, kokių pokyčių ir pasekmių tai atneštų – sutartyje galima aptikti nuostatų, potencialiai leisiančių sumažinti kokybės standartus. Taip LRT RADIJUI sako Europos vartotojų organizacijos (BEUC) prekybos politikos ekspertė Lea Auffret. Tarptautinės teisės daktaras iš Kembridžo universiteto Lorandas Bartelsas teigia, kad ankstesi prekybos susitarimai naudą teikdavo didžiosioms kompanijoms, tačiau CETA ieško balanso, kad patenkinta būtų visuomenė.
AFP / Scanpix nuotr.
AFP / Scanpix nuotr.

Nesutarimai – tarp pačių ES valstybių

Metų pradžioje Europos Parlamento patvirtintą išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą pradeda svarstyti nacionalinės Bendrijos vyriausybės ir parlamentai. Vienas pirmųjų tai ėmėsi daryti Lietuvos parlamentas.

Sutarties šalininkai teigia, kad susitarimas penktadaliu padidins prekybą tarp Kanados ir ES. Būtų panaikina apie 99 proc. tarifų mokesčių. Optimistinėse prognozėse teigiama, kad sutartis, dėl kurios derėtasi septynerius metus, sustiprins Kanados ir ES prekybą 20 proc. ES per metus gautų 12 mlrd. eurų daugiau pelno, o Kanada – 12 mlrd. dolerių. Vis dėlto nepritariantieji teigia, kad šie skaičiavimai yra tik spėjimai, nes nėra įtraukti į oficialų sutarties dokumentą. Nebuvo atlikta galimo poveikio – nei teigiamo, nei neigiamo – studija.

Nesutarimų dėl laisvosios prekybos sutarties su Kanada yra tarp pačių ES institucijų. Praėjusią savaitę ES Teisingumo Teismas išaiškino, kad Europos Komisija neturėjo pagrindo neregistruoti pilietinių iniciatyvų, kurios kvestionuoja prekybos susitarimus su Kanada ir JAV. 2014 m. Europos Komisija teigė, kad ji negali registruoti pilietinių iniciatyvų, kurios priešinasi jau vykstantiems teisiniams procesams.

Pagal Europos teises aktus, bet kokia iniciatyva, surinkusi daugiau nei milijoną parašų, gali dalyvauti dialoge kokiu nors klausimu, o iniciatyvos pasiūlymai išklausomi ES institucijų. Taigi ES Teisingumo Teismas praėjusią savaitę priėmė nutarimą, kad niekas negali pateisinti legalių dokumentų išstūmimo iš demokratinės diskusijos. 2014 m. judėjimai prieš TTIP ir CETA buvo surinkę daugiau nei tris milijonus balsų.

Nusiteikę ne prieš susitarimą, bet jo aspektus

Šią savaitę Vilniuje vykusioje europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA rengtoje konferencijoje dalyvavo Lea Auffret. Ji  tyrinėja vadinamųjų naujos kartos prekybos susitarimų — TTIP, CETA — poveikį europiniams vartotojų apsaugos standartams. Ji teigia, kad žmonės, prisidedantys prie judėjimų prieš CETA ar TTIP, nėra apskritai nusiteikę prieš bet kokius laisvosios prekybos susitarimus ar prieš ES. Ji teigia, kad jie yra prieš konkretų susitarimą ir jo aspektus, dėl kurių gali nukentėti Europos vartotojai ir valstybės.

L. Auffret teigia, kad viena vertus, matome teigiamą pusę, kad sutartyje nenumatomas Kanados ir ES cheminių medžiagų naudojimo derinimas: „Priešingu atveju tiesiogiai matytume, kad yra didelė tikimybė, jog bus siekiama supaprastinti ES kokybės standartus. Kita vertus, jei kalbėtume konkrečiai apie jautieną, dar prieš pasirašant sutartį, prieš ketverius metus, ES priėmė įstatymą, kuriuo buvo leidžiama jautienos skerdieną apdoroti pieno rūgštimi. Tai viena iš kelių Kanadoje plačiai naudojamų cheminių medžiagų, kuria dezinfekuojama jautienos skerdiena.“

Kaip sako pašnekovė, ES iš anksto pakeitė įstatymą, kad sutarties pasirašymas ir tolimesnės derybos dėl prekybos sutarties ne tik su Kanada, bet ir su JAV būtų sėkmingos. „Į Europos vartotojų organizaciją kreipėsi keleto šalių žemės ūkio ministerijų, maisto saugos tarnybų atstovai, kurie nebuvo patenkinti dėl tokio sprendimo“, – tikina L. Auffret.

Apie pokyčius ir pasekmes galima tik spėlioti

L. Auffret, paklausta, ką turėtų žinoti paprastas eilinis vartotojas, jei prekybos sutartis būtų ratifikuota, aiškina, kad tai labai sukta situacija: „Dabar tik galime spėti, kokie gali būti pokyčiai ir jų pasekmės. Todėl turime labai atidžiai sekti visus procesus. Sutartyje tikrai nerasite sakinio, kad šiuo dokumentu mes sumažinsime kokybės standartus tam, kad sulygintume rinkas. Tačiau jei skaitytumėte atidžiau, ten yra mechanizmų, kurie potencialiai leis tai padaryti.“

Specialistės tvirtinimu, galima įsivaizduoti situaciją, kad CETA ratifikuojama visuose parlamentuose ir pradeda galioti. „Sakykime, į Lietuvą ateina Kanados investuotojų. Lietuvos vyriausybė, norėdama užtikrinti, kad jos šalies gyventojai vartotų kokybiškus produktus, planuoja įvesti papildomus, pavyzdžiui, maisto kokybės ir apsaugos įstatymus. Užsienio investuotojas, kuris jau paskyrė nemažai pinigų tam, kad ateitų į naują rinką, pagalvoja: „Ne, tai man labai nenaudinga, mano produktas nebetiks šiai rinkai“. Iš pradžių jis gali tiesiog nusiųsti laišką Lietuvos valdžios atstovams sakydamas, kad jei jie priims šį įstatymą, jis kreipsis į tarptautinius teismus prašydamas kompensacijos, nes tokio įstatymo nebuvo prieš investuojant į šalį“, – aiškina L. Auffret.

L. Auffret sako, kad tokioje situacijoje įstatymų priėmėjas pagalvos, kad įstatymas tikrai būtų naudingas vartotojams, bet kaina, kurią gali tekti sumokėti šaliai, per didelė: „Taigi noriu pasakyti, kad šalys nebūtinai bus privedamos iki arbitražo teismų. Bus galima naudoti ir kitas priemones.“

Daugiausia bylų – prieš Kanadą

Galimas tarptautinių arbitražo teismų grėsmes pabrėžia ir organizacijos „Friends of The Earth“ Europos padalinio kampanijų vadovas Fabianas Fluesas. Anot jo, jau iki pasirašant sutartį su Kanada pastaraisiais metais pasaulyje padaugėjo atvejų, kai didelės korporacijos teisiasi su šalimi arbitražo teismuose.

Tokios situacijos dažniausios globaliuose pietuose – besivystančiose valstybėse, kuriose korporacijas domina naudingieji ištekliai. Tačiau ne vienas atvejis stebimas ir Europoje. F. Fluesas teigia, kad labai garsus atvejis nutiko Vokietijoje, tai susiję su klimato kaita ir akmens anglimi varoma jėgaine.

„Vietinė valdžia nusprendė įvesti griežtesnius įstatymus, kaip turi būti naudojamas vanduo, apsaugotos gyvūnų ir žuvų rūšys šalia esančioje upėje. 2009 m. Švedijos energetikos milžinas „Vattenfall“, investavęs į jėgainę, tuo metu kreipėsi tik į vietinius teismus, siekdamas prisiteisti beveik pusantro milijardo eurų kompensaciją. Po dvejų metų kompanija laimėjo bylą ir, abiejų šalių susitarimu, buvo supaprastinti aplinkosaugos reikalavimai“, – sako F. Fluesas.

Pašnekovas teigia, kad į įvykį įsikišo Europos Komisija ir Vokietija buvo paduota į ES Teisingumo Teismą, nes, suteikusi tam tikrus jėgainės priėjimo prie vandens leidimus, pažeidė aplinkosaugos įstatymus: „Vyriausybė, nusileisdama kompanijai ir siekdama išvengti didelių ieškinių, pažeidė Europos teisę. Šis mechanizmas iš pradžių buvo naudojamas prieš silpnas, neturtingas šalis. Tačiau pastaruoju metu tai taikoma vis dažniau ir nesvarbu, ar tai turtinga valstybė, ar ne.“

F. Flueso tvirtinimu, arbitražo teismuose daugiausia bylų iškelta būtent prieš Kanadą. „Taip yra ne dėl to, kad Kanada turi labai silpną teisinę sistemą. Tiesiog Kanadoje yra daug amerikiečių investuotojų, kurie ypač dažnai taiko šį metodą“, – aiškina pašnekovas.

Sako, kad CETA ieško balanso

Lorandas Bartelsas teigia, kad CETA susitarimą galima laikyti vienu skaidriausių ir pavyzdiniu iš kada nors sudarytų prekybos susitarimų, pagal kurį būtų daug paprasčiau kurti ir derėtis transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės su Amerika sutartį TTIP.

L. Bartelso teigimu, neigiama reakcija į CETA kyla iš dešimtojo dešimtmečio pabaigos ar 2000 m. pradžios, kai buvo pasirašyti prekybos susitarimai: „Jie buvo gana primityvūs, šališki, didžiausia nauda akivaizdžiai buvo didelių kompanijų pusėje. Pasimokius iš praeities klaidų daugiau dėmesio skiriama šalies interesams. CETA yra vienas iš susitarimų, kur ieškoma balanso, kad labiausiai būtų patenkinta visuomenė.  Deja, kartais valstybė duoda pažadų, kurių geriau būtų nedavusi, tačiau vėliau ji privalo jų laikytis.“

Kad Kanados ir ES išsami prekybos sutartis galutinai įsigaliotų, reikia, kad ją ratifikuotų visų Bendrijos narių šalių nacionaliniai parlamentai. Spėjama, kad šis procesas gali užtrukti kelerius metus. Lietuvos parlamentas yra vienas pirmųjų, kuriame prasidėjo diskusijos dėl sutarties.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close