captcha

Jūsų klausimas priimtas

G. Landsbergis: priešingai nei valstiečiai, reikalavimų sąrašo koalicijai neturime

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos reikalavimų koalicijai sąrašas nuolat ilgėja, LRT RADIJUI sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Lansbsbergis. Jo tvirtinimu, priešingai nei oponentai, konservatoriai siekia pateikti norimų atlikti darbų sąrašą.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Anot G. Landsbergio, džiugu, kad švietimas, remiantis partijų nuostatais, galų gale yra ta sritis, kurią pagrindinės partijos, ketinančios  formuoti vyriausybę, laiko prioritetu. Jo teigimu, atsižvelgdama į tai, partija ketina kelti reikalavimus atliekamiems darbams.

„Mano asmeninė pozicija, priešingai negu Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungos (LVŽS) pirmininko Ramūno Karbauskio, kuris ateina su daugybe reikalavimų ir kaskart pasipildančiu sąrašu, kaip jis mato galimus derybų scenarijus,  tokia –  svarbiausia susitarti dėl darbų, kuriuos turime padaryti per artėjančius ketverius metus“, – tvirtina G. Landsbergis.

Jis priduria, kad šiuos darbus turėtų atlikti kompetentingiausi asmenys, o ne konkrečios partijos atstovai: „Reikia žmogaus, kuris tuos darbus išmanytų, galėtų juos atlikti geriausiai. Tokia bus mano pozicija prie derybų stalo. Neisiu su raudonomis linijomis, ministerijų sąrašu ar kažkokiais į akmenį įkaltais reikalavimais, kurie apsunkintų visą derybų procesą. Tiesiog susitarkime dėl darbų. Jeigu tuos darbus padarys koks nors žmogus, kuris nėra mano partijos narys, tebūnie. Nematau didelės problemos.“ G. Lansdbergis akcentuoja – kol kas anksti planuoti, kokios partijos vis dėlto sudarys koaliciją.

Žurnalistas Paulius Gritėnas atkreipia dėmesį, kad svarbi ne tik TS-LKD nuomonė, bet ir tai, kokią poziciją pasirinks TS-LKD. „Priešrinkiminiuose debatuose Ramūnas Karbauskis minėjo, kad yra partijos, su kuriomis jis tikrai nesiderės – Darbo partija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Dabar iš to, kas kalbama, panašu, kad ir į liberalus žiūrima labai skeptiškai. Manyčiau, kad valstiečiam būtų naudingiau turėti tą dviejų partijų koaliciją, bandyti lygiateisiškai grumtis su konservatoriais idėjinėje kovoje“, – sako P. Gritėnas.

Jis priduria, kad dar vienas aspektas, galbūt lemsiantis koalicijos sudėtį, yra paties R. Karbauskio interesai, kurių iki šiol visuomenė nežino. „Žinome žmones, kurie jį supa, pavyzdžiui, Saulius Skvernelis, kurį žinome kaip dorą pareigūną. Bet ką mąsto R. Karbauskis ir kokie jo interesai, yra tam tikri programiniai uždaviniai. Jis turi neaiškių verslo ryšių su Rytais. Nežinau, kiek tie ryšiai jaudina G. Landsbergį, bet, manau, dabar žiūrint į tai, kaip bus dėliojama koalicija, turėtų jaudinti“, – teigia P. Gritėnas.

G. Landsbergis sutinka, kad kol kas tikslių interesų R. Karbauskis neįvardijo: „Kol kas girdžiu labai daug idėjų, ko gerbiamas Karbauskis nedarys. Iš pradžių buvo kalbama apie vienas partijas, dabar jau liberalai minimi, dar ministerijos... Manau, kad sąrašas labai ilgėja ir kartais pasijuntu lyg jau dalyvaučiau derybose dėl būsimos koalicijos“, – sako G. Landsbergis.

Jis priduria, kad prasidėjus derybos, TS-LKD taip pat pateiks savo reikalavimų ir lūkesčių sąrašą. „Tada aš pristatysiu savo esminius darbus ir žiūrėsime, kur susideriname. Noriu pabrėžti – visų reikalavimų, žinant derybų metodikas dažniausiai nepavyksta pasiekti. Vadinasi, kažkur visi turi atsitraukti“, – saki G. Landsbergis.

Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala atkreipia dėmesį, kad po antrojo turo gali susidarytu sudėtinga situacija, jei nei TS-LKD, nei LVŽS neišsivers į priekį. „Esame pratę matyti, kad didysis koalicijos partneris užima premjero poziciją, o mažesnysis tarsi automatiškai gauna Seimo pirmininko postą, visi kiti pasidalina tai, kas lieka. Tai, be abejo, būtų sudėtingesnės derybos“, – sako L. Kojala.

Anot jo, dviem partijoms susitarti turėtų būti daug lengviau negu tada, kai koaliciją sudaro keturios ar net penkios partijos.

„Jei atsiranda trečias dėmuo – liberalai – tada tampa sudėtingiau. Bet mes galime neatmesti ir kitokių variantų, pavyzdžiui, gali būti dvi partijos, sudarančios vyriausybę, trečioji partija – palaikanti daugumą parlamente, bet šiek tiek pasyviau dalyvaujanti kai kuriose veiklose“, – teigia L. Kojala.

Jo teigimu, per šiuos rinkimus susidariusi situacija yra pozityvi dėl to, kad išryškėja pagrindiniai Lietuvos politinės sistemos veikėjai ir galime kalbėti apie tokias vyriausybes, kurios galės geriau prisiimti atsakomybę už savo pažadus ir jų įgyvendinimą, o ne slapstytis už to, kad tarp koaliciją sudarančių partijų sunku surasti konsensusą.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...