captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų dalyviai: Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

Artėjant Seimo rinkimams, LRT RADIJAS transliuoja specialias laidas, skirtas pristatyti debatų dalyvius. Pirmadienį debatuose susitinka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (LRLS). Su pastarosios veikla ir istorija kviečiame susipažinti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Susikūrė atsiskyrę nuo kitos partijos

„Korupciją nušluosim su trenksmu. Paskambink man ir pasakysiu kaip“, – taip dabartinis LRLS vadovas Remigijus Šimašius stengėsi reklamuoti savo partiją. Tačiau būtent žodis „korupcija“ tapo vieninteliu ir esminiu žodžiu šiandien apibrėžiančiu partiją ir jos veiklą.

LRLS istorija nėra itin ilga. Sąjūdis įkurtas prieš 10 metų – 2006 m., kai dalis Liberalų ir centro sąjungos narių, nepatenkinti pirmininko Artūro Zuoko vadovavimu, pasitraukė iš pirmtakės partijos.

Steigimo manifestas paskelbtas keliais mėnesiais anksčiau. Naujieji nariai kvietė šalies gyventojus, kuriems rūpi skaidrumas ir demokratinis valdymas, jungtis į Liberalų sąjūdį. Ironiška, būtent skaidrumas tapo partijos pražūtimi.

Steigimo iniciatoriais buvo jau žinomi politikai Petras Auštrevičius, Gintaras Steponavičius, Eligijus Masiulis, Dalia Teišerskytė ir daugelis kitų. Pirmininku buvo paskirtas P. Auštrevičius, kuris  prieš dvejus metus bandė laimėti šalies prezidento postą.

Užtikrinta žinute į 2004 m. prezidento rinkimus, remiamas Tėvynės sąjungos ir Darbo partijos, keliavo P. Auštrevičius. Pirmajame rinkimų rate jis pelnė net penktadalį rinkėjų balsų, tačiau liko trečias ir viltys tapti šalies vadovu buvo palaidotos.

Mandatus iškovojo sunkiai

Vos įsikūrus partijai Seime pradėjo veikti Liberalų sąjūdžio frakcija, kuriai vadovavo tuometinis Seimo narys E. Masiulius. Jis partijos pirmininku tapo po dvejų metų, kai naują liberalią politinę jėgą vedė į Seimo rinkimus.

„Manau, kad pagrindinė priežastis – partijos noras keistis. Situacija ne visai patenkinama dėl to, kad partija murgdosi ir nesugeba surasti savo vietos Lietuvos politikoje. Mano siūlymas – labiau apsibrėžti savo veikimo ribas ir labai tiksliai ir aiškiai pasakyti, kokį rinkėją Liberalų sąjūdis ketina atstovauti“, – apie siekius tada kalbėjo E. Masiulis.

Nustoti blaškytis ir atrasti savo vietą po saule – toks E. Masiulio sukurtas naujas partijos moto. Seimo rinkimuose pasisekė. Sunkiai, bet mandatų iškovoti pavyko vos perlipus 5 proc. ribą daugiamandatėje apygardoje.

Iš viso Seime atsidūrė 12 partiečių, kurie kartu su konservatoriais, Tautos prisikėlimo ir Liberalų ir centro sąjungos partijomis sudarė valdančiąją koaliciją.

Liberalų sąjūdžiui teko trys ministerijos – Susisiekimo, Teisingumo bei Švietimo ir mokslo. Ministrais atitinkamai tapo E. Masiulis, R. Šimašius ir G. Steponavičius.

Ministrai priekaištų neišvengė

Nors rinkimai ir buvo sėkmingi, liberalai nesugebėjo išvengti bėdų. 2012 m. Tvarkos ir teisingumo, Darbo, Lietuvos socialdemokratų, konservatorių ir mišrios Seimo narių grupės R. Šimašiui išreiškė nepasitikėjimą. Žiniasklaidoje teigta, kad tokios emocijos atėjo kartu su pedofilijos byla.

Tačiau nepatenkinti parlamentarai buvo surinkę kur kas didesnį problemų paketą: visuomenė nepatenkinta teismų reformos eiga, priekaištai dėl teismo medicinos, prasta situacija kalėjimuose ir asmeninės atsakomybės dėl padėties Garliavoje nejautimas.

Interpeliacija vis dėlto nepavyko, nors konservatoriai ir „tvarkiečiai“ teisingumo sistemą vadino pačia blogiausia, tačiau balsų ministro pašalinimui nepakako.

„Jeigu vyktų lenktynės su „Tvarkos ir teisingumo“ partija, kas daugiau žino bėdų teisingumo srityje, aš tikrai laimėčiau, bet kartu žinau ir daugiau sprendimų. Tuos sprendimus priimu“, – gynė savo poziciją R. Šimašius.

Tai ne vienintelė bėda, kuri užgulė ministro pečius. Vos tik pradėjęs darbą vyriausybėje 2009 m., vos dieną išdirbusią patarėją ministras pamalonino piniginiu priedu. R. Šimašius teigė, kad taip tarėsi priimdamas padėjėją į darbą, tačiau tai nuskambėjo itin keistai ministrui prieš tai aiškinus, kad ketina sutaupyti valstybės lėšų.

Kontraversiška aukštojo mokslo pertvarka sulaukė protestų

2009 m. į interpeliaciją pakliuvo ir kitas liberalų ministras G. Steponavičius. Vos pradėjęs dirbti švietimo ministras pradėjo vykdyti kontraversišką aukštojo mokslo pertvarką. „Studijų krepšelis“ gabiausiems ir labiausiai motyvuotiems studentams, valstybės remiamos paskolos – prasčiau besimokantiems, universitetų bei kolegijų valdymo ir statuso kaita. Tai – pagrindiniai aukštojo mokslo ir studijų reformos principai, kuriuos įtvirtino naujasis Seimas.

Tačiau dėstytojų, studentų ir norinčiųjų studijuoti reforma netenkino. Baimintasi, kad prasčiau studijuojantys nesugebės susimokėti už studijas.

Protestuotojai tvirtino, kad reformą rengė nekompetentingi žmonės. Tačiau švietimo ministras tikino, kad reforma atneš tik gero, o jos rezultatai išryškės kur kas vėliau. Anot jo, protestuojantys studentai – tai tik mažumos nuomonė.

„Nemanau, kad nedidelės grupės, net ir teisėtai protestuojančių ir išsakančių savo nuomonę, pozicija turėtų lemti šalies prioritetų aukštajame moksle kaitą“, – tikino G. Steponavičius. Vėliau buvo vykdomi ir kiti studentų bei dėstytojų protestai, tačiau reforma vis dėlto  buvo įgyvendinta.

Tačiau, kad ir koks visuomenės bei tuometinės opozicijos nepasitenkinimas talžė G. Steponavičių, interpeliaciją jis atlaikė. Nepasitikėjimas ministru žlugo vieno balso persvara.

Į Briuselį pavyko iškeliauti vienam kandidatui

Šiuo nerimastingu laikotarpiu LRLS sulaukė ir gerų žinių. 2009 m. partija pirmą kartą dalyvavo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Kovai jie pasitelkė vieną populiariausių ginklų – filosofą Leonidą Donskį. Anot amžinatilsio intelektualo, šis liberalus pasirinko, nes tai yra vienintelė politinė jėga, su kuria buvo pasiruošęs bendradarbiauti. Jis tapo ir sąrašo lyderiu.

„Vėliau gali būti per vėlu. Būtent dabar, manau, daug svarbių dalykų sprendžiasi mūsų šalyje ir Europos Sąjungoje“, – su tokiomis mintimis L. Donskis kandidatavo į EP. Jis buvo vienintelis Liberalų sąjūdyje, kuriam pasisekė iškeliauti į Briuselį.

Bangas liberalams nešusios audros nurimo. Taip tykiai atėjo ir 2012 m. Seimo rinkimai. Vėl Liberalų sąjūdį į rinkimus vedė E. Masiulis. Šį kartą partijai pasisekė dar labiau. Rezultatai daugiamandatėje apygardoje parodė, kad partija perlipo 8 proc. ribą ir iškovojo 10 mandatų. Tačiau liberalams tiesiogiai prie valdžios vairo sėsti neteko – jie atsidūrė opozicijoje.

Pirmą kartą kartu į Seimą atkeliavo ir partijos senbuvis, buvęs Klaipėdos uosto vadovas ir meras, buvęs europarlamentaras ir dabartinės žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės brolis Eugenijus Gentvilas. Dar prieš Seimo rinkimus jis tikino mieliau liksiantis uosto vadovu, tačiau likimas lėmė pasiimti Seimo nario portfelį. Šiuo metu būtent jis liberalus veda į rinkimus.

Svarstoma, kad sėkmę atnešė vieno žmogaus populiarumas

Dar prieš pradedant analizuoti šių metų liberalų pokyčius, vertėtų sugrįžti trejus metus atgal, kai liberalai pradėjo savo kampaniją į EP. Jų koziriu tapo verslininkas, pokerio žaidėjas Antanas Guoga, prie partijos prisijungęs 2013 m.

„Jaučiu šaukimą, noriu save pasitikrinti, pažiūrėti, ar žmonės mane įpareigos tarnauti. Todėl ir einu ten“, – tokį šaukimą pajutęs A. Guoga iš karto nusprendė keliauti į Briuselį.

2014 m. EP rinkimai virto neįtikėtina sėkmės istorija. Jie užėmė trečią vietą po socialdemokratų ir konservatorių, o į EP išsiuntė tiek pat atstovų, kiek ir rinkimų nugalėtojai – du. „Šitie rinkimai galbūt yra signalas dabartinės valdančiosios daugumos politinėms partijoms“, – sakė tuometinis partijos vadovas E. Masiulis.

2015 m. savivaldybių tarybų rinkimai buvo dar viena sėkmės istorija. Laimėti devyni merų postai, pagal rinkėjų balsus užimta trečioji vieta. Šias pergales politologai siejo būtent su ryškia A. Guogos asmenybe. Dar iki politinės karjeros pradžios jis buvo populiarus Lietuvoje dėl paramos krepšiniui.

Partijos narės žodžiai apie juodaodį įtakos nepadarė

Savivaldos rinkimuose pakito ir partijos komunikacija. R. Šimašius reklamose daužė korupcijos langus, buvo viešai skelbiami tikri ar tariami lyderių telefono numeriai. Pasirodė netgi reklaminiai plakatai, kuriuose E. Masiulis ir R. Šimašius vilniečių vardu buvo sveikinami gimtadienių proga, pirmajam siūlant tapti prezidentu, antrajam – Vilniaus meru. Net ir rinkimų kampanijos šūkis buvo apolitiškas: „Viskas bus gerai“.

Atrodė, kad viskas ir bus gerai. Partija stiprėjo, E. Masiulis politikos šešėliuose buvo laikomas galimu nauju ministru pirmininku. Partijai net nesutrukdė D. Teišerskytės skandalas, kai ši juodaodį pavadino „negru“ ir prilygino klozetui.

„Man teko garbė sėdėti šalia negro iš vienos pusės ir tualeto – iš kitos. Tas žmogus, kuris sėdėjo šalia manęs, buvo neblaivus, elgėsi labai nekorektiškai, mes skridome visą naktį. Visą naktį prablioviau visą naktį sėdėdama šalia jo, man buvo gėda“, – pasakojo D. Teišerskytė.

Net ir po tokių žodžių partija griežtesnių priemonių prieš Seimo narę nesiėmė. Bet net ir tai aprimo. Visuomenė ir politologai jau buvo pasiruošę triuškinamai liberalų pergalei šiuose rinkimuose.

Bet atėjo pačių liberalų vadinamasis juodasis ketvirtadienis. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) apkaltino partijos lyderį E. Masiulį paėmus kyšį iš „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.

Įvykius vadino partijos žlugimu per vieną dieną

E. Masiulis, STT teigimu, prie Seimo stovinčiame automobilyje, kuriame ir susitiko su R. Kurlianskiu, butelio dėžutėje paėmė 106 tūkst. eurų kyšį. Per namuose atliktą kratą lėšos atrastos. Tuo metu E. Masiulis žiniasklaidai pasisakė taip: „Jūs patikėkite manimi, ateis laikas aš tiek daug papasakosiu, kad tikrai Lietuvoje bus įdomu.“

Tad visi ir laukė E. Masiulio papasakojimo. Kol laukė, politikas pasitraukė iš partijos lyderio pareigų ir atsisakė Seimo nario mandato. Tai vadinta partijos žlugimu per vieną dieną.

Kol Generalinė prokuratūra tyrė bylą, partijoje kilo sumaištis. Naujuoju lyderiu išrinktas europarlamentaras A. Guoga, tačiau jis pasielgė nestandartiškai – paskelbė, kad be buvusio liberalų lyderio E. Masiulio gali būti ir daugiau žmonių, susijusių su galima korupcine veikla. Jis tvirtino, kad galimai partijai įtaką darė mafijos struktūra.

Staiga jis išėjęs į eterį apie partiją krečiančius įvykius pasisakė taip: „Aš teigiamai vertinu paskutinius įvykius dėl Lietuvos ateities.  Manau, kad tai yra tam tikras proveržis.“

Kitą dieną po šios laidos A. Guoga paskelbė pasitraukiantis iš partijos. Tokį sprendimą europarlamentaras priėmė po to, kai partijos valdybos nariai paskelbė svarstysiantys jo pašalinimą iš narių. Partijos nariai kaltino A. Guogą kryptingai bandant sunaikinti liberalus. Naujuoju partijos pirmininku tapo R. Šimašius.

Kad ir kaip liberalai stengėsi reabilituotis po šio skandalo, visuomenės jie nauju, neva skaidriu veidu neįtikino. Visuomenės apklausos šiuo metu rodo, kad liberalai, net neperliptų 5 proc. barjero. Bet šalies gyventojai vis dar sulaikę kvapą laukė, kol E. Masiulis, kaip sakė anksčiau, papasakos viską ir sudrebins šalies gyvenimą.

„Galiu labai aiškiai pasakyti, kad iš R. Kurlianskio paėmiau 90 tūkst. eurų kaip paskolą, kurios buvau prieš tai paprašęs, kad šią paskolą galėčiau investuoti į nekilnojamąjį turtą“, – paaiškino E. Masiulis.

Gal šie žodžiai ir sudrebino šalies gyvenimą, bet tikriausiai ne taip, kaip buvęs politikas norėjo.

LRLS turi apie 8 tūkst. narių. Į Seimą stengiasi pakliūti jau kurį laiką pasisakydami už partnerystės įteisinimą ir liberalias teises. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...