captcha

Jūsų klausimas priimtas

Socialdemokratų programoje įžvelgia gudrybę

Socialdemokratai programoje, kalbėdami apie aukštųjų mokyklų dėstytojų algas, gudrauja ir aiškiai nepasako, ką iš tiesų reiškia jų pakėlimas trečdaliu, LRT RADIJUI teigia politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka. „Spėju, kad mokytojai, jei socialdemokratai valdytų šalį, gautų didesnį atlyginimą nei docentai ir profesoriai“, – svarsto žurnalistas. O politologo Vladimiro Laučiaus nuomone, socialdemokratų programa džiugina tuo, kad joje atsisakyta populistinių pažadų ir ašarų.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Kalbant apie Lietuvos socialdemokratų partijos programą, į akis krinta trys dalykai, sako politikos apžvalgininkas R. Valatka. Pirma – tai, kad čia nėra tiek daug nesąmonių kaip kitose programose. Antra – programa parašyta labai nuobodžiai, „toks įspūdis, kad rašytojas ar rašytojų grupė gavo atlygį už ženklų skaičių“.

Trečias į akis krintantis dalykas, anot R. Valatkos, – natūraliai kylantys klausimai. „Jei partija žada, kad sprendimo priėmimo laikas pritraukiant inovatyvius verslus bus sutrumpintas iki mėnesio, kyla klausimas, kodėl tai nebuvo padaryta. Tam nereikia nei ketverių metų, nei keturių mėnesių, nei keturių dienų – tiesiog parašai įstatymo projektą, jį apsvarstai ir priimi“, – aiškina pašnekovas.

Kalbėdamas apie darbo vietas, politikos apžvalgininkas pastebi, kad partija įsipareigoja jų sukurti 70–80 tūkst. „Vėl klausimas – kur jūs buvote tuos ketverius metus ir kodėl jų nesukūrėte? O jei studentas man sakytų – keturių mėnesių buvo per mažai, kad pasirengčiau egzaminui, bet per kitus keturis aš prirašysiu tiek ir tiek“, – retoriškai klausia R. Valatka.

Pasak jo, socialdemokratų programoje neminimas aukštųjų mokyklų skaičius, bet pasakyta, kad dėstytojų atlyginimai išaugs trečdaliu. Čia, pašnekovo nuomone, galima įžvelgti gudrybę. „Tarkim, skaitytojas nežino, kokį atlygį gauna dėstytojai, koks yra tas vidurkis. O mokytojų atlyginimai, pagal socialdemokratų įsipareigojimą, sieks 1 200 eurų. Tai – daugiau nei vidutinė alga. Spėju, kad mokytojai, jei socialdemokratai valdytų šalį, gautų didesnį atlyginimą nei docentai ir profesoriai“, – svarsto politikos apžvalgininkas.

Taip pat, anot R. Valatkos, yra ir kalbant apie slaugytojus: „Įsipareigojama jų atlyginimą pakelti iki didesnio nei vidutinis, tai daugiau nei 1 100 eurų. Kadangi šiuo metu dauguma slaugytojų gauna maždaug 50 proc. gydytojo atlyginimo, tai, valdant socialdemokratams, gydytojai gaus mažiau nei slaugytojai.“

Ketina apmokėti derliaus šventes ir Sartų lenktynes

R. Valatkos teigimu, jam į akis krito programos skyrius apie žemės ūkį, ypač tai, kad valstybės lėšomis ketinama apmokėti visas derliaus šventes ir Sartų lenktynes. „Taip pat – jaunųjų ūkininkų rateliai. Galbūt kas nors tuo metu pasiėmė iš bibliotekos knygą apie trečiojo dešimtmečio ūkininkų skatinimą. Jei rasčiau Lietuvoje jaunųjų ūkininkų ratelį, ne tik aš, bet ir visi kiti žurnalistai džiaugtųsi ir važiuotų ten rengti reportažo“, – kalba politikos apžvalgininkas.

Ekspertas išskiria socialdemokratų programoje parašytą pažadą remti mokyklų steigėjus kaime: „Kaime nėra žmonių, ką jau kalbėti apie vaikus. Bet ketinama remti mokyklas ir jų steigimą. Nuo vaikystės žinojau, kad mokykla statoma ten, kur yra vaikų. Mokykla juk nuo žodžio „mokinys“, „mokytis“, o jei nėra vaikų, nėra ir mokyklos.“

Kaip silpniausią programos skyrių R. Valatka nurodo skyrių apie žemės ūkį, nors socialdemokratų elektoratas telkiasi mažesniuose miesteliuose. „Pavyzdžiui, jie rašo, kad pienininkystės ir gyvulininkystės ūkis liks prioritetine žemės ūkio šaka. Tačiau, jei čia sėdėtų ūkininkas, jis riebiai nusikeiktų“, – svarsto ekspertas.

Ši žemės ūkio šaka, anot pašnekovo, per socialdemokratų valdymo laikotarpį sumažėjo 10–20 proc.: „Yra tokia prognozė, kad paskutinė karvė Lietuvoje bus papjauta po 16 metų. Nors tai šalis, kurioje daugybė pievų ir vandens, itin tinkama gyvulininkystei. Pieno ūkiai nėra socialdemokratų prioritetas, tai žinoma.“

R. Valatkos teigimu, socialdemokratų programoje įdomiausias skyrius apie korupciją – jis aptakus ir nieko nesakantis. „Ten nėra nieko apie „Nota Bene“ arba statybų bendrovę „Irdaiva“. Pastaroji, valdant socialdemokratams, sumažino darbuotojų skaičių nuo 220 iki 175, tačiau apyvartą ir pelną padidino 2–3 kartus. Su mažesniu statybininkų skaičiumi pastatyta daug daugiau. Tai įdomu ir kvepia korupcija“, – aiškina ekspertas.

Be to, pabrėžia R. Valatka, programos skyriuje apie užsienio politiką jis nerado atsakymų į klausimus, kaip gyvensime po 2020 m., kai baigsis didieji Europos pinigai. Kaip stiprinsime Lietuvos pozicijas ES ir kaip ieškosime sąjungininkų, taip pat nepaminėta.

Rado panašumų su Darbo partija

LRT.lt vyriausiojo redaktoriaus ir politologo V. Laučiaus nuomone, socialdemokratai yra viena partijų, kurios programinės nuostatos yra svarbios, ypač tuo atveju, jeigu ji atsidurs valdančiojoje koalicijoje ar opozicijoje. Kaip problemą pašnekovas išskiria ir tai, kad daugelį dalykų, aprašytų programoje, socialdemokratai galėjo padaryti per pastaruosius ketverius metus.

Anot V. Laučiaus, džiugina tai, kad programa gana trumpa: „Partijų programos yra žanras, kurį skaityti neįdomu, ypač žmogui, neturinčiam tam tikrų specifinių poreikių. Kai kuri nors partija parašo ilgiausią traktatą, tai galima laikyti šiokiu tokiu nemandagumu rinkėjų atžvilgiu – juk skaityti galima ir įdomesnius dalykus. O partijos, suprantančios, kad rinkėjas nėra skaitytojas maniakas, nuteikia maloniai.“

Politologas socialdemokratų partijos programoje įžvelgia panašumų su Darbo partijos programa. „Socialdemokratai rašo, kad vienas svarbiausių tikslų yra gyventojų pajamų didinimas. Darbo partijos programoje pasakyta, kad pajamų didinimas – pagrindinis tikslas. Skiriasi tik keli žodžiai. Tai man primena 1998–1999 m., kai premjeru buvo Gediminas Vagnorius“, – teigia pašnekovas.

V. Laučius aiškina, kad G. Vagnorius vartojo sąvoką „modernusis konservatizmas“: „Kartą, žurnalistams paklausus, kas yra tas „modernusis konservatizmas“, G. Vagnorius atsakė, kad tai – gyventojų pajamų didinimo politika. Taigi ir šios socialdemokratų bei Darbo partijos programos yra modernusis konservatizmas, juk nuspręsta didinti pajamas.“

Sako, kad netikslumus partija ištaisė

Ekonomisto Gitano Nausėdos teigimu, socialdemokratų programoje buvo vienas kitam prieštaraujančių dalykų ir netikslumų, tačiau jie jau ištaisyti. „Vienoje vietoje buvo sakoma, kad pensijos didės 20 proc., o kitoje – trečdaliu, bet tai jau pataisyta. Taip, tai nėra ambicingiausia programa, bet tai natūralu – partija buvo valdžioje ir puikiai žino egzistuojančius apribojimus. Todėl ir nesistengiama žvaigždžių iš dangaus skabyti“, – tvirtina ekspertas.

Kalbėdamas apie konkrečius skaičius, G. Nausėda sako, kad partija žada, jog vidutinis darbo užmokestis 2020 m. bus ne mažesnis kaip 1 100 eurų: „Tai turbūt vienas mažiausių pažadų, palyginti su kitomis partijomis. Nors tai nėra nei daug, nei mažai. Būtų maždaug 50 proc. padidėjimas.“

Ekonomistas teigia, kad tampa neaišku, kodėl pensijas ketinama didinti tik trečdaliu. „Jei atlyginimas auga 50 proc., o indeksuojama pagal jo augimą, kodėl atsilieka pensijos? Vadinasi, kad bus indeksuojama ne santykiu 1:1, o tik puse procento. Nežinau, ar tai pagrįsta, nes darbo užmokestis yra šaltinis, nuo kurio skaičiuojami „Sodros“ įnašai ir iš to mokamos pensijos. Vadinasi, pensininkų pragyvenimo lygis atsiliks“, – aiškina specialistas. Pagal indeksavimo modelį, anot jo, pensijos turėtų augti netgi sparčiau nei darbo užmokestis.

Socialdemokratai išvengė senų pagundų

G. Nausėda tvirtina, kad progresinio apmokestinimo klausimas programoje aprašytas gana nuosaikiai: „Taip, parašyta, kad gyventojų pajamų apmokestinimas ir toliau liks progresinis ir progresyvumas didės. Tačiau niekur neperskaičiau ir to, kad tai bus daroma įvedant socialdemokrato Algimanto Syso mėgstamą progresinį mokesčių tarifą.“

Programoje, anot ekonomisto, rašoma apie tai, kad bus didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis ir mažinama mokesčių našta žemas pajamas gaunantiems žmonėms. Tai, G. Nausėdos teigimu, tikrai įmanoma ir be progresinių tarifų įvedimo.

Kalbėdamas apie pridėtinės vertės mokesčių sritį, G. Nausėda teigia, kad socialdemokratams pavyko išvengti pagundos, į kurią buvo įpulta tam tikru metu, – taikyti lengvatinius PVM tarifus įvairioms maisto produktų grupėms. „To nepavyko padaryti Darbo partijai, jų programoje šis ketinimas aiškiai įrašytas. Kažkada sakiau, kad PVM lengvatiniai tarifai galėtų būti normali alternatyva, bet būtina atlikti tam tikrus „higieninius“ darbus, kad šis sprendimas duotų rezultatų“, – aiškina ekonomistas.

G. Nausėda tvirtina, jog tai svarbu, kad neatsitiktų taip, jog bendrovės padidina kainas, tada atitinkamai jas sumažina PVM lengvatiniam tarifui, ir viskas lieka kaip buvę. Tuomet valstybė, pasak jo, gauna mažiau pajamų, o naudos vartotojui didelės nėra. Ekonomisto nuomone, ekonominė programos pusė nėra pernelyg ambicinga, bet tai galima paaiškinti būtent tuo, kad socialdemokratai, turėję valdžią, žino jos apribojimus.

Programą vertina gana teigiamai

V. Laučius, pritardamas teigiamam socialdemokratų programos vertinimui, atkreipia dėmesį į tai, kad partija šiek tiek pasistūmėjusi centro link, į dešinę. „Viena svarbiausių sričių, ir ne tik Lietuvos socialdemokratams, tai natūrali socialinė politika, darbo santykiai. Būtent ši partija šios kadencijos Seime pasižymėjo kaip ta politinė jėga, kurios pastangomis buvo priimtas liberalus Darbo kodeksas ir negirdėta jokių kalbų, kad jis – socialiai nejautrus“, – teigia politologas.

Ši partija, V. Laučiaus manymu, elgėsi taip, kaip nebūdinga kairiesiems: „Programoje taip nėra jokių kairiųjų populistinių pažadų apie tai, kad kažkas bus labai didinama. Nėra ir ašarų dėl to, kaip jie patys sunkiai dirba, o visi kiti yra niekšai. Apie socialinius ir darbo santykius kalbama labai atsargiai.“

Šiuo požiūriu, anot politologo, tai labai nuosaiki programa. „Sakyčiau, kad ji centristinė, ne kairioji. Tai, ką sakau, patvirtina ir programoje esanti dalis apie saugumą: kalbama apie įsipareigojimus NATO, įsipareigojimus padidinti krašto apsaugos biudžetą. Šie dalykai svarbūs ir maloniai netikėti“, – sako V. Laučius.

G. Nausėda užsimena apie nedarbo mažinimo pažadus: „Ankstesnėje programos redakcijoje siūlyta ir žadėta nedarbo lygį sumažinti iki 6 proc. Tačiau vėliau tai pakeista į ambicingesnę nuostatą – iki 5 proc.“

Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad po pastarosios globalinės finansų krizės natūralusis nedarbo lygis Baltijos valstybėse gerokai pakilęs. „Estija mums dažnai pasitarnauja tarsi koks lakmuso popierėlis arba valstybė, užbėgusi į priekį ir sumažinusi nedarbo lygį gana radikaliai“, – tikina pašnekovas.

Mes, anot G. Nausėdos, pasižymime struktūriniu nedarbu, o tai reiškia, kad turime daug bedarbių, bet darbdaviai taip pat skundžiasi, jog darbuotojai rinkoje netinkami: „Mums reikėtų labai aktyvios užimtumo perkvalifikavimo politikos, kad įgyvendintumėme tokį ambicingą tikslą. Apie tokią politiką programoje kalbama.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...