captcha

Jūsų klausimas priimtas

Rinkimų dalyviai: politinė partija „Drąsos kelias“

Artėjant Seimo rinkimams, LRT RADIJAS transliuoja specialias laidas, skirtas pristatyti debatų dalyvius. Pirmadienį debatuose susitinka politinės partijos „Drąsos kelias“ ir „Lietuvos sąrašas“. Su pirmosios partijos veikla ir istorija kviečiame susipažinti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Pasižymi unikalia partijos istorijos pradžia

 „Tai dar vienas supuvusių teismų ir prokuratūros sistemos pavyzdys“, – nuo tokių ir panašių pasisakymų prasidėjo „Drąsos kelio“ takas į politinį gyvenimą. Jos ištakos – vienos unikaliausių šalies politinio gyvenimo istorijoje, nes viskas prasidėjo, kaip teismas vėliau pripažino, nuo išgalvotos pedofilijos istorijos. 

Kauno verslininkas Drąsius Kedys dar 2008 m. kreipėsi į žiniasklaidą tvirtindamas, kad jo mažametę dukrą suaugusiems vyrams pardavinėjo jos tikra mama Laimutė Stankūnaitė ir teta Violeta Naruševičienė. Jis kaltino teisėją Joną Furmanavičių, tuomečio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano visuomeninį padėjėją Andrių Ūsą ir dar vieną vyrą pedofilija.

Istorija patraukė įvairių publicistinių ar save tokiomis vadinančių laidų kūrėjų dėmesį. D. Kedys pats filmavo mergaitę, liepdamas jai rodyti, ką dėdės su ja darė ir platino medžiagą visur. Galų gale teisėjas J. Furmanavičius nušautas, įtarimai krito ant D. Kedžio, bet šis dingo. Po kurio laiko jis rastas negyvas. Tokia pati lemtis ištiko ir A. Ūsą, kuris kaltintas pedofilija.

Tada didysis karas prasidėjo dėl tariamai tvirkintos D. Kedžio ir L. Stankūnaitės dukters globos teisių. Kurį laiką mergaitė gyveno su teta N. Venckiene, tačiau L. Stankūnaitė teismuose kovojo, kad ją susigrąžintų.

Už etikos kodekso nesilaikymą sulaukę papeikimo

N. Venckienė nevengė teisėsaugos vadinti supuvusia ir „pedofilų klanu“, L. Stankūnaitę ir kai kuriuos pareigūnus nevengė apžerti necenzūriniais epitetais. Dėl tokių pasisakymus 2010 m. N. Venckienei iškelta drausmės byla.

Teisėjų etikos drausmės komisija nusprendė, kad bendraudama su žiniasklaida bei viešai reikšdama savo nuomonę apie netinkamą ikiteisminio tyrimo eigą ir institucijų darbą, neigiamai pasisakydama apie kitus asmenis bei teisėsaugos sistemą apskritai, net kartais pavadindama ją „pedofilų irštva“, rašydama skundus brolio vardu bei nepagarbiais žodžiais kalbėdama apie asmenis, kurių atžvilgiu rengė dokumentus, pažeidė Teisėjų etikos kodeksą. Už tai N. Venckienei skirtas papeikimas.

Tada Lietuva skilo į dvi dalis – tikinčių pedofilijos istorija ir palaikančių N. Venckienę bei manančių, kad visa tai tėra pramanas. Žmonės rinkdavosi į piketus Kaune ir Vilniuje.

Tuo metu teismas, nusprendė, kad mergaitei vis dėlto bus geriau augti su motina, o ne tetos namuose. Apie tai sužinoję Kedžių ir Venckienės palaikytojai ėmė rinktis prie Kedžių namų Garliavos Klonio gatvėje.

Čia jie statėsi palapines, ruošė maistą, budėjo. Žymūs visuomenės veikėjai, atlikėjai, aktoriai atvykdavo čia koncertuoti. Visi saugojo mergaitę nuo teismo sprendimo vykdymo.

Galų gale, ankstų 2012 m. gegužės 17 d. rytą būrys pareigūnų atvyko į Klonio gatvę ir nepaisydami susirinkusių žmonių, kuriuos tuo metu mėgta vadinti „patvoriniais“, pateko į Kedžių namus, paėmė mergaitę ir grąžino ją mamai.

I. Degutienės nugalėti nepavyko

Tačiau po šio įvykio piketai persikėlė iš Klonio gatvės Kaune į S. Daukanto aikštę Vilniuje. Žmonės rinkosi prie Prezidentūros, ant grindinio kreidelėmis vis paišė žodį „tiesos“, vis reikalavo, kad Prezidentė ką nors darytų, vis ragino žmones sukilti prieš pedofilų klaną.

Štai čia gimė naujoji politinė jėga. Kad niekam nekiltų klausimų, pilnas šio judėjimo pavadinimas skamba taip: politinė partija „Drąsos kelias“. Tiesa, tiek jos lyderė N. Venckienė, tiek kiti jos nariai galėjo pasisakyti tik supuvusios teisėsaugos ir Lietuvą apraizgiusio pedofilijos tinklo klausimais. Kitos temos jiems buvo kiek sudėtingesnės: „Įvesti eurą galima tose valstybėse, kurių valiuta surišta su euru, tai litas turėtų būti surištas su euru, o dabar tos galimybės kaip ir nėra.“

Reklama, raginanti balsuoti už šią partiją buvo labai įvairi.

N. Venckienė kėlė savo kandidatūrą vienmandatėje sostinės Naujamiesčio apygardoje. Čia ji norėjo mesti pirštinę konservatorei Irenai Degutienei. N. Venckienė buvo įsitikinusi, kad prieš šią politikę laimės, bet nepavyko.

Buvo paskelbta dingusia, bet algos tikėjosi

Vis dėlto, rinkimuose „Drąsos kelias“ surinko 8,5 proc. rinkėjų balsų ir į Seimą pateko. Čia jie turėjo septynis mandatus.

Tačiau net ir būdami Seime mažai domėjosi kitais valstybės klausimais. N. Venckienė kartu su teta Audrone Skučiene, kuri į Seimą nepateko, toliau buvo pasinėrusios į teismų procesus bei bandymą įrodyti, jog pedofilijos istorija tikra, jog mergaitę reikia grąžinti Kedžiams.

Galų gale teismas nusprendė, kad pedofilijos nebuvo, kad mergaitė buvo tvirkinta Kedžių namuose, verčiant ją išmokti pramanytas istorijas apie tvirkinimą. Tada visi kaltinimai atsisuko į N. Venckienę, tačiau ją saugojo Seimo nario neliečiamybė. Prokuroras atėjo į parlamentą prašyti ją panaikinti. Dar prieš tai N. Venckienė tvirtino, kad nebijo būti suimta. „Aš jau tiek išgyvenau, mačiau brolį nužudytą, mergaitę prievarta ištempiamą, tai čia yra smulkmenos“, – tikino N. Venckienė.

Tačiau galimas sulaikymas vis dėlto pasirodė baisus, todėl N. Venckienė svarstymo dieną Seime nebepasirodė. Parlamentarai pritarė, jog neliečiamybė būtų panaikinta. Partietis Povilas Gilys stojo prie mikrofono piktintis tokiu rezultatu, o salėje susirinkęs gausus būrys buvusios teisėjos palaikytojų sukėlė visišką chaosą.

Seniau išrinkti Seimo narių partijoje nebeliko

Galų gale paaiškėjo, kad dar prieš panaikinant jos neliečiamybę, N. Venckienė susipakavo lagaminą, čiupo sūnų ir išdūmė nežinomais keliais slėptis nuo Lietuvos teisėsaugos. Spėliota, kad ji galbūt slepiasi Jungtinėse Valstijose, tačiau kol kas aiškių žinių nėra, tačiau Lietuva yra paskelbusi jos paiešką.

Vis dėlto, nors uodegai ėmus svilti parlamentarė skuodė tolyn iš Lietuvos, tačiau praėjus keliems mėnesiams, kreipėsi į Seimo kanceliariją klausdama – kur gi jos atlyginimas, kodėl ji nebegauna pinigų. Tačiau gavo atsakymą, kad dėl to, jog ji yra dingusi ir nesilanko Seimo posėdžiuose, tai yra nedirba darbo, ir atlygis už jį nepriklauso.

Tuo metu kiti „Drąsos kelio“ nariai, patekę į Seimą, dingus N. Venckienei taip pat papustė padus iš „Drąsos kelio“ frakcijos. Kas pas „Tvarką ir teisingumą“ nuskuodė, kas į mišrią Seimo narių grupę.

Tačiau ir šiuose rinkimuose partijos sąrašas trumpesnis. Į rinkimus veda Jonas Varkala. Iki Seimo rinkimų buvęs kunigu, nusprendė iškeisti Dievo kelią į „Drąsos kelią“. Antrasis numeris – N. Venckienės ir D. Kedžio teta A. Skučienė.

Trečiuoju numeriu įrašytas Einaras Vildė. Emigrantas, gyvenantis Londone, aktyvus bendruomenės narys, patraukiantis dėmesį įsisegta kolorado juostele, nuotraukomis su kūju ir pjautuvu.

Šiuo metu didžioji dalis su „Drąsos keliu“ į Seimą atėjusių parlamentarų prisijungę prie mišrios frakcijos. J. Varkala dalyvavo dviejuose trečdaliuose balsavimų, tačiau vos 5 proc. jo siūlymų sulaukė pritarimo. Daugiau nė vienas šios partijos sąraše buvęs ir į Seimą išrinktas žmogus šiuose rinkimuose nekandidatuoja šios partijos gretose. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...