captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo rinkimų dalyviai: partija „Tvarka ir teisingumas“

Artėjant Seimo rinkimams, LRT RADIJAS pradeda specialias laidas, kurios bus skirtos pristatyti debatų dalyvius. Trečiadienį debatuose susitinka Antikorupcinė N. Puteikio ir K. Krivicko koalicija ir partija „Tvarka ir teisingumas“. Būtent su pastarosios partijos veikla ir istorija kviečiame susipažinti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Ketino atsistatydinti, bet nuomonę pakeitė

Partija „Tvarka ir teisingumas“ per 14 gyvavimo metų patyrė nemažai – teko ir valdyti, ir atsidurti po teisėsaugos didinamuoju stiklu. Partijos lyderio Rolando Pakso žvaigždė ėmė žiebtis 1997 m., kai jaunas politikas priklausė Tėvynės sąjungai. Per dvejus metus jam teko šildyti ir tarybos nario, ir mero kėdėse, o 1999 m., po to, kai prezidentas Valdas Adamkus išreiškė nepasitikėjimą tuomečiam premjerui Gediminui Vagnoriui, vadovauti ministrų kabinetui paskirtas R. Paksas.

Tačiau premjero kabinete jis ilgai neužsibuvo. Tų pačių metų spalio 27 d. pareiškė paliekantis postą. Tai buvo jo protestas prieš „Mažeikių naftos“ pardavimą amerikiečių bendrovei „Williams International“. Nors prieš tai prezidentas V. Adamkus sakė, jog šia vyriausybe pasitiki: „gerai suprantu „Williams“ projekto įgyvendinimo riziką. Tačiau akivaizdu, kad šiam projektui žlugus, kasdien augančias naftos komplekso skolas mokės ne kas kitas, o Lietuvos piliečiai.“

Po šių žodžių R. Paksas kreipėsi į tautą sakydamas, kad visos sutartys su kompanija „Williams“ yra paruoštos ir gali būti bet kada pasirašytos: „Tačiau aš, kaip vyriausybės vadovas, atsakingas ne tik už šį projektą, bet ir už visos Lietuvos ekonominę ir finansinę situaciją, šiandien tvirtai pareiškiu, kad pasirašyti po dokumentu, kuriuo įtvirtinamos, mano galva, nepriimtinos Lietuvai sąlygos, negaliu.“

Prezidentas V. Adamkus prašė posto nepalikti, kol jis viešės Kanadoje. Vėliau R. Paksas ir pats ėmė kalbėti, kad atsistatydinti neketina.

„Manau, kad tai būtų pats lengviausias kelias – imti ir šiandien įteikti prezidentui pareiškimą. Kur kas sunkesnis kelias yra siekti, kad būtų išnaudotos visos galimybės, kad sutarties sąlygos būtų Lietuvai naudingos“, – vėliau pareiškė R. Paksas.

Dėl vis besikeičiančios nuomonės R. Pakso komanda gavo „mūzų būrelio“ pavadinimą. Galų gale R. Paksas atsistatydino. Tiesa, politikai ne kartą baksnojo į kai kuriuos neaiškius R. Pakso biografijos etapus, keldami klausimą – ar jis pats nebuvo tas, kuris derybose su „Williams“ paklojo Lietuvai nepalankias sąlygas.

Be partijos išbuvo vos mėnesį

Pasitraukęs iš premjero pareigų, jis paliko ir Tėvynės sąjungą, tačiau be partijos ilgai nebuvo. Kiek daugiau nei po mėnesio jį išrinko Lietuvos liberalų sąjungos pirmininku. Partija sėkmingai pasirodė 2000 m. pavasarį vykusiuose savivaldybių rinkimuose, o rudens parlamento rinkimai jiems buvo dar sėkmingesni – pagal surinktus balsus užėmę antrąją vietą, sudarė koaliciją su „Naująja sąjunga“ ir formavo vyriausybę.

R. Paksas ir vėl ėjo premjero pareigas. 2001-ųjų vasarą „Naujajai sąjungai“ atšaukus savo ministrus, premjerui ir vėl teko trauktis. Galų gale, su keliais kitais bendražygiais atsisveikino ir su šia partija. Taip gimė naujas politinis darinys, kuris 2002–2006 vadinosi Lietuvos demokratų partija.

Tais pačiais metais partijos lyderis R. Paksas nusprendė siekti prezidento posto. Tada itin populiarus politikas rodėsi visur.

2003 m. rudenį virš R. Pakso besisukantys debesėliai virto didžiuliais audros debesimis, kai tuometis Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus Generalinei prokuratūrai pateikė pažymą, kurioje teigiama, jog prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių.

Tą pačią dieną atvykęs į tiesioginę LRT TELEVIZIJOS laidą R. Paksas iš užančio traukė lapelį, iš kurio skaitė žodžius, kuriais bandė paneigti jam mestus kaltinimus.

„Labas vakaras, mielieji Lietuvos žmonės. Šiandien buvo pabandyta jus įtikinti esą jūsų išrinktas prezidentas yra susijęs su neaiškiais ryšiais, su nusikalstamomis grupuotėmis. Esu apstulbintas ir šokiruotas, kad, siekiant apginti kai kurias interesų grupes, ant politinių lošimų stalo klojamas valstybės autoritetas. Kategoriškai neigiu ir atmetu prasimanymus“, – laidoje tikino R. Paksas.

Savo veiksmus teisino didele įtampa

Tuometis prezidento patarėjas Remigijus Ačas kaltintas bendravęs su minėtos asociacijos XXI a. vadu Anzoriu Aksentjevu-Kikališviliu. Asociacija sieta su nusikalstamu pasauliu, o pats. A. Aksentjevas-Kikališvilis, anot saugumo specialistų, siekė privatizuoti kelias šalies įmones.

Pats R. Paksas įtakas už finansinę paramą prezidento rinkimuose kitam Lietuvos bei Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui žadėjęs patarėjo postą. J. Borisovo vadovaujama bendrovė „Aviabaltika“ kaltinta tiekusi karinės paskirties prekes Sudanui, nors tai draudė tarptautinės organizacijos. R. Ačas tada visus kaltinimus neigė: „Paskutinius įvykius vertinu kaip provokaciją prieš mane.“

Tuometis prezidentas Algirdas Brazauskas sakė, kad visi paviešintoje VSD pažymoje minimi asmenys turi atsistatydinti, tačiau R. Ačas šioje istorijoje nublanko ir politinę karjerą tęsia toliau. Istorijoje taip pat figūravo ir toliau Seimo nario mandatą turintis Kęstas Komskis.

Pats J. Borisovas susitarimus su R. Paksu pripažino, bet jų neįvardijo. Tiesa, slaptuose pokalbių įrašuose J. Borisovas teigė, jog jam R. Paksas žadėjo patarėjo postą. R. Paksas iš pradžių J. Borisovo išsižadėjo, sakydamas, kad dėl nieko su juo nesitarė, vėliau jį beveik paskyrė į savo komandą. Galų gale persigalvojo ir kreipėsi į tautą:

„Galėjau padaryti lemtingą klaidą – visuomeniniu patarėju  priimti buvusį rėmėją J. Borisovą. Suprantu, kad šis mano veiksmas šokiravo daugelį iš jūsų. Šį savo žingsnį galbūt galėčiau pateisinti nebent nepaprastai didele pastarųjų mėnesių įtampa. Nesiteisinu“, – sakė R. Paksas.

Po šių viražų opozicija reikalavo įvertinti psichinę R. Pakso būklę. Galų gale R. Paksui suformuoti kaltinimai dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo, nes prezidentas neteisėtai suteikė Lietuvos pilietybę J. Borisovui. Taip pat sąmoningai leido J. Borisovui suprasti, kad jo pokalbių klausomasi. Be to, naudodamasis tarnybine padėtimi siekė, kad jam artimi asmenys galėtų perimti Žemaitijos kelių bei kitų įmonių akcijas.

Iš santykių su aiškiarege šaipėsi ir užsienio žiniasklaida

„Ak, čigonė būrė man ir žadėjo nerimą. „Williamsą“ ant burlentės, plaukiantį prieš Nemuną“, – per vieną renginį daina R. Paksas. Tačiau tai buvo ne čigonė, o gruzinė aiškiaregė Lena Lolišvili. Ji R. Paksą lydėjo visur – net per inauguraciją sėdėjo greta kadenciją baigusio V. Adamkaus.

Iš R. Pakso santykių su ja šaipėsi net pasaulio žiniasklaida. Pavyzdžiui, Prancūzijos „Le Monde“ ją vadino Lietuvos prezidento ponia Rasputina. Tas žadėtas nerimas – visai ne „Williams“ bendrovė, o apkaltos procesas, po kurio R. Paksas tapo pirmuoju prezidentu Europoje, kuris nušalintas nuo pareigų tokiu būdu.

Nors po šio skandalo tikinčiųjų nušalintuoju prezidentu ir visa partija liko, jų gretos jau buvo stipriai aptrupėjusios.

2004 m. rinkimuose partija iškovojo dešimt mandatų. Tiesa, į šiuos rinkimus partija jau ėjo kaip koalicija „Už tvarką ir teisingumą“. Ir čia korupcijos šešėlis vėl praslinko – „tvarkietis“ Evaldas Lementauskas, tuometis Seimo narys, įtartas davęs kyšį, kai ėjo Vilniaus vicemero pareigas. Anot prokurorų, E. Lementauskas kitam tarybos nariui, Vidui Urbonavičiui, siūlė 0,5 mln. litų kyšį už tai, kad šis nebalsuotų už interpeliaciją tuomečiam merui, „tvarkiečiui“ Juozui Imbrasui. E. Lementauskas pripažintas kaltu prieš dvejus metus.

Skandalai neaplenkė ir pastaraisiais metais

2008 m. rinkimuose „Tvarkai ir teisingumui“ liko tenkintis opozicijos kėdėmis, tačiau po 2012 m. rinkimų jie atsidūrė valdančiojoje koalicijoje. Čia jie dažnai užimdavo opozicijos pozicijoje rolę. Pavyzdžiui, svarstant žemės pardavimo užsieniečiams įstatymą, partijos narys Remigijus Žemaitaitis aršiai pasisakė už daugybės saugiklių įteisinimą. Svarstant skalūnų dujų žvalgybos teisinę bazę, „tvarkiečių“ delegatuos aplinkos ministras Valentinas Mazuronis atsidūrė priešininkų taikiklyje, nes, ano jų, bandė įsiteikti amerikiečių įmonei „Chevron“.

Kad ir kokie dideli ar maži partijos darbai padaryti, jie vis nublankdavo dėl skandalų. Pavyzdžiui, vadinamoji „dramblio istorija“, po kurios krito vidaus reikalų ministras Alfonsas Barakauskas – teisėsauga atliko keliolika kratų penkių asmenų namuose bei darbo vietose, taip pat partijos „Tvarka ir teisingumas“ būstinėje. Įtariama, kad už pažadus ir susitarimus dėl poveikio, vykdant viešuosius pirkimus  partija paėmė daugiau kaip 3,5 tūkst. eurų kyšį.

Štai Vijūnėlės dvaro audros epicentre atsidūrė dabartinis „Tvarkos ir teisingumo“ deleguotas aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas, kuris kaltintas gavęs „zadaniją“ pakeisti detaliuosius planus, kad Druskininkuose stovintis vadinamasis Vijūnėlės dvaras galėtų stovėti legaliai.

Tačiau ministras ir po mestų kaltinimų poste išsilaikė: „Tikrai jums galiu prižadėti, kad nemeluoju.“

Iš karto po šios istorijos išlindo kita – šiemet Specialiųjų tyrimų tarnyba pranešė atliekanti tyrimą, kuriame aiškinasi, ar žiniasklaidos grupės „Lietuvos rytas“ vadovas Gedvidas Vainauskas susitarė su R. Paksu, jog šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų eksploatuoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose.

Įtarimai pareikšti G. Vainauskui. Dėl R. Pakso prokurorams teko kreiptis į Europos Parlamentą (EP). Prokurorai laukia rudens, kol Briuselis atsakys į prašymą panaikinti R. Pakso neliečiamybę.

Ir partijos pasitraukė jis ilgametis bendražygis

Naujausias posūkis, kuris ne tik nepamirštas, bet vis dar kunkuliuoja – Petro Gražulio, Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus bei bendrovės „Judex“ skandalas, kuris vis dar pačiame įkarštyje. Partija tikrai nesiskundžia spalvingais nariais. K. Komskis figūravęs ir prezidentūros skandalo kuluaruose, dažnai įvardijamas kaip itin glaudžiai susijęs su kontrabandos verslu Pagėgiuose, tačiau tai tik neįrodytos nuomonės. P. Gražulis vis imasi įvairių šou elementų, kovodamas prieš homoseksualus ir jų eitynes sostinėje. Vis dėlto įvairūs skandalai privertė partiją nukraujuoti – iš jos pasitraukė ilgametis R. Pakso bendražygis V. Mazuronis.

„Aš iš tiesų buvau vienas iš partijos kūrėjų, jos pirmininkas, bet man atrodo, kad dabartinė susiklosčiusi situacija su dabartine susiformavusia partijos vadovybe, dirbti man vienoje komandoje, siekti tikslų, kurie, mano manymu, būtini šiandien Lietuvai, švelniai tariant, būtų sunku arba neįmanoma. Geriau netrukdyti vieni kitiems“, – apie pasitraukimą sakė V. Mazuronis. Kiek anksčiau tą patį padarė ir jo sūnus Andrius Mazuronis.

Tačiau kokie partijos pliki skaičiai? Jai priklauso 13 039 nariai. Partija sako priklausanti centro kairiajai ideologijai. Manoseimas.lt duomenimis, šios kadencijos Seime „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija dalyvavo beveik dviejuose trečdaliuose balsavimų, priimtas vienas iš keturių jų siūlytų teisės aktų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...