captcha

Jūsų klausimas priimtas

Seimo rinkimų dalyviai: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai

Artėjant Seimo rinkimams, LRT RADIJAS pradeda specialias laidas, kurios bus skirtos pristatyti debatų dalyvius. Pirmadienį debatuose susitinka Lietuvos žaliųjų partija ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Būtent su pastarosios partijos veikla ir istorija kviečiame susipažinti.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

Partiją kūrė tęsdami Sąjūdžio veiklą

„Pasikeitė Lietuva. Gal ne taip ir ne iš esmės, kaip mes svajojome. Bet pasikeitė taip, kaip prieš penketą metų dar nesvajojome“, – taip trečiaisiais Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metais, Tėvynės sąjungos partijos steigiamojoje konferencijoje kalbėjo profesorius Vytautas Landsbergis.

1993 m. rugsėjo 1 d. partija įkurta, kaip skelbiama, tęsiant Lietuvos Sąjūdžio veiklą.  „Kažin ar daugelis iš mūsų tikėjomės, jog kada nors tapsime vienos ar kitos partijos nariais. Dabar matome, kad be stiprių partinių struktūrų, mūsų politinė veikla dažnai būna neefektyvi“, – tada sakė ta gegužės 1-ąją konservatoriams kalbėjęs ir ministru pirmininku jau pabuvęs Gediminas Vagnorius.

Tačiau kažin ar daugelis tikėjosi, kad būtent į naują tūkstantmetį partija žengs be jo. G. Vagnorius tapo aštuntosios vyriausybės vedliu, bet grįžkime atgal, į politinio ir ekonominio neužtikrintumo laikotarpį, į antruosius seimo rinkimus, kurie Tėvynės sąjungai tapo pirmaisiais.

Premjerus teko trauktis po prezidento kritikos

Rengiantis 1996 m. Seimo rinkimams pristatyta programa „Lietuvos sėkmė“. Jos nuostatos buvo pateiktos svarstyti visuomenei. 1996-ųjų spalį įvykę Seimo rinkimai kol kas patys sėkmingiausi šiai konservatorių partijai. Tėvynės Sąjunga gavo beveik trečdalį visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Antrąkart į premjero krėslą sėdo G. Vagnorius, turėdamas tvirtą konservatorių daugumos Seime paramą.

Tačiau, jei ką G. Vagnorius ir padarė per pirmąjį šimtą dienų, viskas pamiršta. Žiniasklaidos vadinama neskaidri „Mažeikių naftos“ privatizavimo pradžia, gyventojų vadintos „žiaurios“ akcijos, vietoje žadėtos protingos mokesčių reformos – prisidėjo prie ekspremjero įvaizdžio griūties.

Jam priekaištaujama, kad laiku neįvertino Rusijos krizės pavojaus šalies ekonomikai ir nesiėmė reikiamų priemonių jos padariniams sušvelninti. Trečiaisiais G. Vagnoriaus vadovavimo metais į televizijos eterį žengė tuometinis prezidentas Valdas Adamkus ir išreiškė nepasitikėjimą premjeru.

„Atnaujintam ministrų kabinetui suteikiau pasitikėjimo kreditą. Nuoširdžiai ir konstruktyviai dirbau su dauguma valstybės pareigūnų, dauguma paskirtų ministrų. Vis dėlto ėmiau jausti ir kai kurių politikos pastangas ne bendrai dirbti, bet manipuliuoti manimi“, – tada sakė V. Adamkus.

Po kelių dienų Vagnorius įteikė atsistatydinimo raštą, o jį trumpam pakeitė konservatorių partijos narė Irena Degutienė, ją – partietis Rolandas Paksas, o šį ir vėlei I. Degutienė, o ją – metus ministro pirmininko pareigas ėjęs Andrius Kubilius.

Būtent šis netikėtai premjeru tapęs politikas sulaukė itin daug kritikos iš  G. Vagnoriaus, nors pats A. Kubilius televizijos eteryje dar prieš kelis mėnesius gynė savo bendražygį.

„Aš, pavyzdžiui, taip ir neišgirdau jokių argumentų, rimtų argumentų, kodėl prezidentas skelbia nepasitikėjimą ministru pirmininku. Iš viso, man tai atrodo pakankamai unikalus dalykas“, – po prezidento kritikos sakė A. Kubilius.

Tačiau, matyt, buvę geri santykiai greitai nutrūko. G. Vagnorius iš partijos pašalintas.

Vyriausybė pasižymėjo kaita

Džiaugtis prof. V. Landsbergiui  1998-ųjų prezidento rinkimuose neteko. Tėvynės sąjungos atstovas liko trečias, net neiškopęs į antrąjį turą. Partijoje įsivyravo liūdnos nuotaikos.

Kiti dveji rinkimai konservatorių partijai taip pat sėkmės neatnešė. 2003-aisiais iš partijos vadovo pareigų pasitraukia prof. V. Landsbergis, o naujuoju lyderiu tampa A. Kubilius, šias pareigas išlaikysiantis iki pat 2015 metų. 2008 m. prisijungia krikščionys demokratai ir nuo tada  partija vadinasi „Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai“.

Tų pačių metų spalį rinkimus į Seimą laimi būtent konservatoriai, gavę daugiausiai balsų daugiamandatėje apygardoje.

XV-oji A. Kubiliaus vyriausybė pasižymėjo ministrų kaita. Po metų pirmuoju pasitraukusiu ministru tapo socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys. Jam atsistatydinti teko smarkiai išaugus „Sodros“ biudžeto deficitui. Tiesa, politikas tuo metu taip pat buvo patekęs į skandalą viešai pareiškęs, kad vieniši tėvai turėtų prisiimti kaltę, kad nesusitvarkė gyvenimo bei pavadino juos „bambaliais“.

„Ne apie tai buvo kalba. O apie tuos tėvus, kurie bambalius išmaino į šeimos gyvenimą. Tai mano nuomonė apie tai nei kiek nepasikeitė“, – taip savo žodžius komentavo R. J. Dagys.

Dar po metų sausio mėnesį iš pareigų pasitraukė konservatorių deleguotas užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. Politikas atsistatydinti nutarė po to, kai nepasitikėjimą juo pareiškė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tikrai nemanau, kad tarp mūsų, tarp manęs ir prezidentės yra principinių skirtumų. Jeigu yra kokių nors neaiškumų, klausimų, problemų aš jau nuo rugsėjo mėnesio esu pasirengęs ateiti prezidentei paaiškinti“, – sakė V. Ušackas.

Ūkio ministerijos vadovo darbą kitam politikui turėjo perduoti konservatorius Dainius Kreivys. Jis atsistatydinti buvo priverstas po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nutarė, jog ministras, skirdamas europinės paramos lėšas mokykloms, kurių rekonstrukcijos darbus turėjo atlikti su jo motina susijusi bendrovė, sumaišė viešus ir privačius interesus.

„Apgailestauju, kad klausimai dėl mano buvusių įmonių sukėlė tiek daug sąmyšio“, – tvirtino D. Kreivys.

Užsienio specialistai gyrė, bet piliečiai kritikavo

Bet šiai vyriausybei teko ir kur kas sunkesnė užduotis nei spręsti ministrų skandalus. XV-oji konservatorių vyriausybė tapo finansų krizės ir diržų suveržimo valdžia. Nors gyventojų apklausos rodė, kad netikima, jog vyriausybė su krize susitvarkys, biudžeto karpymas, socialinių išmokų mažinimas ir mokesčių kėlimas – tapo esminės priemonėmis ekonomikai gelbėti.

Tai sulaukė didelio opozicijos ir kritikų pasipriešinimo, pokyčiai buvo vadinami naktine mokesčių reforma. Tačiau, anot valdančiųjų, trauktis nebuvo kur, o, pasak tuometės krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės, kitokių pasiūlymų nesulaukta.

„Šioje salėje nėra nei vieno žmogaus, kuris nori, trokšta priimti tokį socialinio draudimo fondo biudžetą. Bent jau vyriausybę remiančioje koalicijoje – tikrai. Bet neišgirdau nei vieno rimto sakinio ar žodžio iš tų, kurie lieja krokodilo ašaras dėl to. O ką gi siūlote daryti?“ – tada klausė R. Juknevičienė.

Tačiau tokie žodžiai visuomenės neįtikino. Prie seimo kilo riaušės, dužo pastato langai.

Bet pro šiuos neramumo debesis pasirodė ir pagyrų spindulys. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovas viešai pagyrė Lietuvos valdžią, kad ši sugebėjo išeiti iš krizės. Todėl galiausiai premjeras A. Kubilius pasisakė taip: „Kaip mums pavyko tai pasiekti, pasaulyje stebisi daug kas. Mes atlaikėme, nes neišsigandome.“

Ši vyriausybė taip pat susikoncentravo ir energetinius projektus. Įgyvendinant vyriausybės programą ir siekiant užtikrinti energetinį saugumą, parengtas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projektas.

Žiniasklaidoje buvo pasirodę informacijos, kad premjeras A. Kubilius spaudžia Seimą priimti įstatymą dėl SGD, bet parlamentas 2012 m. terminalo statyboms pritarė. Nors opozicija kritikavo šį projektą ir vadino neskaidriu, projektas pradėtas įgyvendinti.

Pagyras XV-ajai vyriausybei žarstė ir britų žurnalas „The Economist“. Šis A. Kubiliaus Vyriausybei buvo skyręs Metų alchemiko nominaciją už valstybės valdomų įmonių finansinės grąžos šuolį. Iki reformos 150 valstybės įmonių sumokėdavo apie 40 mln. litų dividendų. Po reformos, 2011 m., šie mokesčiai jau siekė apie 600 mln. litų.

Tačiau po naktinės mokesčių reformos vyriausybei sunkiai sekėsi susigrąžinti teigiamą įvaizdį visuomenėje. Apklausos rodė, kad gyventojai reformomis buvo nepatenkinti. Daug kritikos sulaukė aukštojo mokslo pertvarka. Daug kaltinimų pažiro ir tuomet, kai vyriausybė pritarė Visagino atominės elektrinės statybai, o šiuo klausimu surengus referendumą, žmonės pasisakė prieš.

Naujojo lyderio pažiūros sulaukė partiečių kritikos

Į 2012-ųjųi Seimo rinkimus konservatoriai keliauja štai tokia žinute: „Juk nuo to, ar laivas nesuduš, priklauso visų mūsų gyvenimai. Laivas sveikas. Po tos audros, visi patikėjo, kad lietuviai neskęsta.“

Tačiau rezultatai parodė, kad tikėjimo konservatoriais nebeliko. Lietuvos gyventojai pasirinko kitą kryptį. Kitokiu keliu pasuko ir pati partija. Po trejų metų ji išsirinko jauną lyderį, kuris turėtų  TS-LKD atnešti pergalę.

Gabrielius Landsbergis tapo nauju vedliu, nors į partija įstojo tik 2014 m. Konservatorių vadovas pasirinko kiek kitokį bendravimą su galimais rinkėjais, pavyzdžiui, tiesiogiai filmuodamasis socialiniame tinkle, atsakinėdamas į rinkėjų klausimus,  filmuodamasis kartu su humoristu Mantu Katleriu.

Tačiau G. Landsbergio vykdytos reformos sulaukė pačių partiečių kritikos, ypač senbuvių. Naujojo lyderio liberalesnės pažiūros susidūrė su krikščionių demokratų pažiūromis. Seime siūlytos šeimos sampratos pataisos ir pagalbinio apvaisinimo įstatymai, kuriuos rėmė konservatoriai, G. Landsbergio nuolatos kritikuoti. Iš partijos jau dėl esą propaguojamo partinio jaunimo, pasitraukė keli ilgalaikiai nariai ir rinkimuose į politinę kovą stojo kaip priešininkai.

Šią rinkimų kampaniją partija taip pat aktyviai pasisako prieš Baltarusijos Astravo atominės elektrinės statybas. Tačiau būtent valdant konservatoriams 2008–2012-ųjų laikotarpiu, kaimynė  ir pradėjo šį ambicingą projektą. Tai ypač mėgsta pabrėžti partijos varžovai, tačiau konservatoriai tikina tuo metu dar nieko nežinoję.

TS-LKD yra trečia didžiausia partija Lietuvoje su beveik 15 tūkst. narių. Pagal tradicinį politinį spektrą, TS-LKD yra centro dešiniųjų politinė jėga, kuriai būdinga liberalioji konservatizmo politika. Partija tradiciškai pasisako už patriotizmo ir pilietiškumo ugdymą, tradicines šeimos ir tautines vertybes.

Remiantis manoseimas.lt portalu, dabartinės sudėties Seime konservatoriai vidutiniškai dalyvavo šiek tiek daugiau nei pusėje balsavimų.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Seimo rinkimai 2016

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...