captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. A. Tamošiūnas: imuniteto nereikia specialiai stiprinti

Kad turėtume stiprų imunitetą, užtenka „taisyklingai“ gyventi, nieko specialiai nereikia daryti, tvirtina imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kad turėtume stiprų imunitetą, užtenka „taisyklingai“ gyventi, nieko specialiai nereikia daryti, tvirtina imunologas, akademikas, profesorius, habilituotas daktaras Vytas Antanas Tamošiūnas.

Pašnekovas sako, kad imuninės sistemos ligų priskaičiuojama iki 30, bet jos Lietuvoje dažnai yra nediagnozuojamos: „Todėl mūsų pacientai važiuoja į kitas Europos klinikas ir ten nustatomi imuninės sistemos negalavimai.“

– Kuri organizmo dalis atsakinga už mūsų imunitetą?

– Už imunitetą atsako labai daug kas. Pirmiausia, nors atrodo keista, yra odos imunitetas. Oda gali būti kaip fizinis barjeras, antra, gali atsakyti į įvairius dirgiklius. Paskui – visiškai naujas žarnyno gleivinių imunitetas. Jau nekalbu apie tradicinius dalykus – yra išskirti centriniai organai, kuriuose gaminasi imuninės ląstelės. Užkrūčio liaukoje gaminasi T ląstelės – jos ateina kaip pirmtakai, o išeina jau specializuotos.

Ilgai buvo neaišku, kur gaminasi B ląstelės. Tačiau buvo žinoma, kur jos gaminasi paukščių organizme. Paukštis – tikrai unikalus modelis B ląstelių savybėms tirti. Dabar nustatyta, kad žmogaus B ląstelės gaminasi kaulų čiulpuose. Tai irgi centrinis organas. Limfocitai yra pagrindiniuose limfiniuose organuose: blužnyje, limfmazgiuose (moterims ypač aktualu pažastiniai limfmazgiai, vyrams – kirkšnies limfmazgiai).

Visas organizmas yra apsaugotas. Įvykus bet kokiam sužeidimui, imuninės ląstelės iš karto apsupa įsiveržėlį ir bando jį izoliuoti, kad jis neplistų, nesikolonizuotų, nesidaugintų ir neužterštų viso organizmo.

– Vadinasi, mes turime saugoti ir stiprinti užkrūčio liauką, kaulų čiulpus ir kraują?

– Man atrodo, nieko nereikia specialiai stiprinti – reikia „taisyklingai“ gyventi. Pavyzdžiui, valgyti visavertį maistą, kuriame nieko netrūksta, nerūkyti, atsisakyti kitų žalingų įpročių. Pirmas požymis, kad imunitetas susilpnėjęs, dažniausiai pasireiškiantis vaikams, – peršalimo ligos, dažnas kosulys, dažnai pakylanti temperatūra. Tada kyla klausimas – ar imunitetas neišsivystęs, ar nepakankamai išsivystęs, ar pažeistas. Nors manoma, kad žmogaus imunitetas vystosi iki 16 metų.

Mes priskaičiuojame iki 30 imuninės sistemos ligų, bet jos dažnai yra nediagnozuojamos. Todėl mūsų pacientai važiuoja į kitas Europos klinikas ir ten nustatomi imuninės sistemos negalavimai. Iš dalies tie tyrimai pradėti ir Santariškėse, ir vaikų, ir suaugusiųjų ligoninės laboratorijose, bet ištiriami ne visi imunodeficitai. AIDS – visiems žinoma liga, bet imunodeficitų yra daug. Gali nebūti imunoglobulino, T ląstelių, B ląstelių – tada sirgsime. Jei imuninę sistemą apskritai pažeisime, pažeisime ir centrinę, ir endokrininę nervų sistemą.

– Jūs vardijate labai sudėtingus dalykus. Mokslinis darbas šitoje sferoje atliktas labai didelis, labai daug pasiekta ir toliau dirbama. Kiek tų ligų gydymas pažengęs pas mus? Nes, pavyzdžiui, tokį terminą, kaip „autoimuninė liga“, girdime ne taip jau retai.

– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad imunologinių tyrimų Lietuvoje vis mažėja, nors atgavę nepriklausomybę galvojome, kad jie išsiplės, bus įsteigtos atskiros katedros. Tyrimų sumažėjo, nes vyksta mokslo institucijų reformas. Pavyzdžiui, anksčiau buvo Imunologijos institutas, bet dėl reformos institutai sujungti į stambesnius junginius ir beliko Imunologijos skyrius. 

Antra, mes įsivaizdavome, kad mūsų jauni specialistai, išvažiavę į užsienį, sužinos naujų metodų, apgins disertacijas, grįš į Lietuvą ir galės dėstyti jaunimui apie naujausius imunologijos pasiekimus. Deja, negrįžo. Imunologijos institutas išleido apie 10 žmonių, grįžo gal tik pusantro. O kiti stengiasi Prancūzijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Kanadoje ir kitur rasti sau vietą. Aplankius juos, kartais ir graudu būna. Jie sako, kad dirbtų Lietuvoje, jei būtų pinigų. 

Dar vienas aspektas – bendras imunologijos lygis kyla, bet daugiau praktinės imunologijos (mes, žinoma, negalime atlikti pasaulinių tyrimų). Iš imunologijos gauta 17 Nobelio premijų. Deja, iš Lietuvos nėra, nors daug rašome, kalbame, dėstome, sugebame sudominti jaunus žmones šita sritimi ir tai tam tikra prasme tampa kultūros reikalu. 

– Gražiai nuskambėjo Jūsų žodžiai, kad Lietuvoje galėtų būti pretendentų ir Nobelio premijai gauti.

– Man atrodo, artimiausiu metu, jei Nobelio premija bus skirta kažkam iš imunologijos srities, lietuviai gali įeiti į kolektyvus, bet ne gauti patys.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Kalba Vilnius

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...